Šiais mokslo metais mokykloms sudaromos galimybės dar daugiau dėmesio skirti laisvės kovų istorijai dėstyti, integruoti istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokas, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų.
2011-ieji paskelbti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais. Tikimasi, kad dar išsamiau ir plačiau dėstoma Laisvės kovų istorija sudarys galimybes ugdyti mokinių pilietiškumą remiantis partizanų kovų istorijos pavyzdžiais.
Planuojant pamokų turinį, ministerija rekomenduoja kūrybingai pasinaudoti mokyklose turima medžiaga ir įvairiomis šiai temai skirtomis programomis – privalomai pasirenkamojo istorijos modulio programa „Lietuvos laisvės kovos XIX–XX a.“
Šią programą galima rasti Ugdymo plėtotės centro internetinėje svetainėje.
Laisvės kovų istorijai skirta Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktoriaus, istorijos mokytojo eksperto Vidmanto Vitkausko programa, kuri skelbiama ministerijos svetainėje.
„Pasipriešinimo istorijos programoje“ mokytojai ras visą reikalingą informaciją apie laisvės kovų dėstymą, rekomendacijas, literatūros sąrašus ir kt.
Mokytojai taip pat skatinami rengti individualias programas, pritaikytas konkrečiai mokyklai, regionui. Dalį pamokų rekomenduojama skirti Genocido aukų ir kitiems muziejams lankyti, partizanų ar dabarties istorikų parašytoms knygoms, mokinių kraštotyros darbams aptarti, susitikimams su laisvės kovų dalyviais, liudytojais, dokumentinių filmų peržiūroms. Labai svarbu panaudoti vietos muziejų galimybes.
Pasipriešinimo istorijos svarbiausios temos taip pat išskiriamos valstybinio istorijos brandos egzamino programoje, akcentuojant Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos istorinę svarbą, partizanų vadų Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Juozo Lukšos-Daumanto vaidmenį, organizuojant pasipriešinimo okupacijai kovas pokario Lietuvoje.
