“Lietuvos energijos gamybos” valdomai Lietuvos elektrinei 2015 metais nustatyta 1,1 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvota, o termofikacinėms elektrinėms (TEC) – 600 mln. kWh. Pirmoji didėja 200 mln., o antroji – mažėja 100 mln. kWh.
Tokiam Energetikos ministerijos siūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė.
“Jei būtumėm pasirinkę kiek mažesnį scenarijų – 0,9 mlrd. kWh, tai gamyba būtų brangesnė dėl to, kad Elektrėnams reikėtų naudoti senesnius blokus. Tai čia buvo pasirinktas pats minimaliausias variantas tam, kad būtų išnaudojamas efektyvesnis naujasis blokas ir tokiu būdu sumažinamas VIAP poreikis”, – Vyriausybės posėdyje sakė energetikos ministras Rokas Masiulis.
Jo teigimu, tokiu būdu bendras VIAP lėšų poreikis Lietuvos elektrinei sumažėja nuo 268 mln. litų iki 226 mln. litų.
Ministerijos svarstytuose scenarijuose nurodoma, kad pasirinkus 0,9 mlrd. kWh VIAP kvotą, vien tik kintami kaštai siektų 131 mln. litų, o 1,1 mlrd. kWh – 119 mln. litų. Pagal pastarąjį scenarijų elektrinės kombinuoto ciklo (9-asis) blokas dirbtų 176 dienas vidutine 250 megavatų per valandą galia.
Šiemet Lietuvos elektrinės VIAP kvota yra 0,9 mlrd. kWh, o TEC – 700 mln. kWh.
Iš termofikacijos elektrinių, kaip ir iki šiol, kitąmet per VIAP daugiausia remiamos elektros bus supirkta iš “Vilniaus energijos” – 327,61 mln. kWh kvotą (18,6 proc. mažiau nei pernai), iš Kauno termofikacijos elektrinės – 168,73 mln. kWh (14,7 proc. mažiau), “Kauno energijos” – 1,75 mln. kWh (beveik 6 kartais mažiau).
“Panevėžio energijai” siūloma skirti 90,91 mln. kWh kvotą (38,5 proc. daugiau), “Klaipėdos medienai” – 4,77 mln. kWh (beveik dukart mažiau), “Litesko” filialui “Alytaus energija” – 3,64 mln. kWh (3,6 karto mažiau), “ENG” valdomai Pasvalio katilinei – 2,59 mln. kWh VIAPkvotą (15 proc. mažiau).
Kainų komisija šią arba kitą savaitę turėtų svarstyti dalinį VIAP biudžetą, kuriamekol kas nenumatytos lėšos Lietuvos elektrinei ir termofikacijos jėgainėms. 2014 metų VIAP biudžetas yra 695,626 mln. litų.
Elektros kainą sudaro jos įsigijimo kaina, perdavimo aukštos įtampos tinklais kaina, sisteminių paslaugų kaina, skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kaina, tiekimo kaina ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina.
