Dar paerzinsiu… Leninas mokė – negalima sukurti komunizmo vienoje valstybėje. Naujieji kapitalistai sako: galima, tik reikia, kad tvora būtų aukšta!
Kažkada stebėjausi Mančesteryje: vienas prabangus namas, kitas prabangus namas, o tarp jų – griuvėsiai… Dabar nereikia Mančesterio, viso ko yra Lietuvoje: čia žolytė gražiai nupjauta, bet iš gretimo sklypo vėjas usnių pūkus neša; čia namelis, greta – nebaigtas, 15 metų „statomas“ namelis; čia landynė greta naujo tavo namo, bet landynės neliesk – privati nuosavybė!
***
Kas yra privati nuosavybė?! Mano gatvė, mano miestas, mano šalis yra mano privati nuosavybė! Žinoma, man visa tai priklauso dalininko teise, bet priklauso gi! Tai kodėl kiti dalininkai su mano nuosavybe elgiasi kaip panorėję?! Kaip aš galiu gražiai gyventi, jei greta kažkas erkes nepjautoje žolėje augina?
Vakar neapsikentęs įsimečiau į mašinėlę krūmų žirkles ir ties sankryža nukarpiau šakas, kurios labai trukdė matyti skersinę gatvę. Ant tos sankryžos kampo – landynė, šeimininkai nė pėsti nevaikšto, „iki lemputės“ jiems tos šakos…
***
Žoliapjovės pigios (santykinai, žinoma), žolę pjauti smagu, vaizdas bematant pagerėja (nors viena kolegė teigė, kad gražiau už natūralią pievą nebūna…). Gal imkime dirbti ir ten, kur niekas nedirba?
Gal valdžia, savivaldybės pagaliau pareikalaus – arba tu tą savo privačią nuosavybę tinkamai prižiūri, arba mes tai nuosavybei paskiriame tinkamą šeimininką.
Dar viena keistenybė: valdžia (mes) moka bedarbio pašalpas, bet darbo už tas pašalpas neduoda. Kodėl?! Gavai pinigų – dirbk! Trūksta įrankių? Gerai, vieną žoliapjovę (trimerį) padovanosiu – tik tegu kas nors priverčia tuos pašalpų gavėjus dirbti! Pagaliau – nesuprantu, kaip galima norėti nedirbti?
Iš tiesų jie dirba – gauna pašalpas ir dirba nelegaliai. Tai dviguba blogybė…
