Rinkiminis laikotarpis jau prasidėjo. Miestai ir miesteliai bruzda diskutuodami ir įvairiems kandidatams matuoja mero bei savivaldos tarybų kėdes. Apsižvalgius Kaune nuotaikos – lyg jau viskas būtų aišku ir rinkimai mums net nebebūtų didelis įvykis. Bet ar tikrai?
Pastarųjų metų Kauno valdžia neatstovauja liberalių, demokratijos principais tikinčių, modernių kauniečių interesų. O kaipgi gali atstovauti, jei dabartinėje savivaldoje turime vienvaldystę ir vos keli opozicijoje esantys kitos, nei mero, politinės jėgos atstovai, deja, šansų paveikti bet kokius sprendimus neturi? Liberalo savivaldoje nė su žiburiu nerasi. Visgi diskusija dėl to, kas bus naujasis Kauno meras, viešojoje erdvėje beveik nevyksta, nes pergalė iš anksto atiduodama Visvaldui Matijošaičiui, kuris apie savo kandidatūrą dar vis vengia prisipažinti.
Pastarosiomis savaitėmis portalų antraštės vis sumirga nuo partijų deleguojamų kandidatų pavardžių, sieksiančių mesti pirštinę Visvaldui bei perimti visvaldystę (kitaip suprantamą bei demokratiškame pasaulyje vadinamą savivaldybę) į savo rankas. Deja, neretas komentaras po tokiais straipsniais – pagyros vienam ir vieninteliam dabartiniam Kauno merui, Kauno karalystės imperatoriui, kaip tikimasi, iki pasaulio pabaigos valdysiančiam Kauną, pagyros apie naujai nutiestus kilometrus asfalto ir sumažėjusį duobių skaičių… Juk savivalda – tik apie kelius, gatves ir duobes. Kam šiais laikais rūpi kultūra, jaunimas, žaliasis kursas, atvirumas visuomenei ir savivalda be korupcijos? Prisigalvoja čia tie jaunuoliai nebūtų dalykų… Akivaizdu, ironizuoju.
Šiandien Kauno reikia kitokio. Šiame mieste vis daugėja vakarietiškomis vertybėmis tikinčių kauniečių, kuriems betono neužtenka. Liberalių žmonių čia turime daug, o jų požiūris į žmogų nuo šių dienų savivaldybės radikaliai skiriasi. Leiskime jaunimui jaustis ir būti svarbiais. Skatinkime jaunų žmonių įtraukimą į sprendimų savivaldybėje priėmimą, stiprinkime bendradarbiavimą tarp savivaldybės institucijų ar įstaigų ir jaunimo bei su jaunimu dirbančių organizacijų. Šiuo metu jaučiama didžiulė atskirtis tarp savivaldos ir gyventojo, todėl priartinkime savivaldą prie miesto žmonių. Kalbėkimės – Kaune dialogo dabar trūksta.
Skatinkime žaliąsias investicijas, bendradarbiaukime su inovatyviomis įmonėmis, siūlančiomis žaliuosius sprendimus, įsteikime žalesnės savivaldybės fondą išmaniems žaliosios infrastruktūros projektams – juk savivalda ne tik apie kelius. Padarykime Kauną kultūros ir inovacijų centru. Šiame mieste yra daug ką nuveikti, todėl keiskimės.
Aš tikiu, kad V. Matijošaičio pergalė nėra savaime suprantama, o liberalūs miestiečiai Kauno toli gražu nelaidoja, nes jame mato didelę savo bendraminčių auditoriją. Visa tai skatina pakovoti dėl Kauno ginant laisvę, atvirumą ir šiuolaikišką požiūrį į miesto kūrimą. Todėl kviečiu – kylam už Kauną! Savotiškas sukilimas – būtent tai, ko reikia dabartiniam šaltam, uždaram nuo miestiečių, organizacijų ir bendruomenių miestui, mūsų Kaunui. Miestas nėra UAB, jis yra apie žmones ir priklauso kiekvienam kauniečiui. Būtent kauniečiai ir turėtų spręsti, kuria kryptimi kartu, kaip bendruomenė, turime judėti. Miesto savivalda negali būti tik vieno žmogaus sprendimus įgalinantis pastatas ir juos aklai vykdantys darbuotojai, tai – organizacija, kuri, bendradarbiaudama ir įsiklausydama į kiekvieno balsą, kurtų atvirą miestą.
Kaunas skirtingais savo gyvavimo etapais buvo pavyzdžiu dėl kultūros, laisvės siekio, europietiškumo. Tuo tarpu šiandien sprendimų priėmėjų durys – aklinai užvertos kitokiai nuomonei ir diskusijai, vienas skandalas dangstomas kitu. Esame pavyzdys, kaip greitai gali iš po visuomenės akių nugaruoti rekordinis korupcijos skandalas, arba kaip ilgai beprotiško Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste sugebama net aštuonis kartus nukelti savo verslų patraukimo iš šios priešiškos valstybės terminą. Man gėda būnant kauniete matyti, kad mano miesto atstovas nesugeba, o tiksliau – nenori nutraukti tvirtai siejančios bambagyslės su okupantų šalimi. Būti neutraliu šioje temoje neįmanoma: pasirenki, esi už ar prieš karą.
Kokią žinutę mes siunčiame kitiems miestams, užsienio valstybėms, atvykstančioms pasigėrėti ,,Kaunu – Europos kultūros sostine“? Kauniečiai, kur mūsų vertybinės ribos, kur kantrybės, tolerancijos pabaiga? Po šių vienas po kito sekančių akibrokštų atsiverkime vertybinei, vakarietiškai politikai. Įsileiskime į miestą tikrą kultūrą, nuomonių įvairovę, atkreipkime dėmesį į jauną žmogų, kuriantį ateities Kauną. Leiskime jam sužaliuoti. Tapkime atviru, skaidriu miestu, patraukliu investuoti, augti, sugrįžti. Priartinkime miestą prie žmogaus.
Sakot, kad ,dėl Kauno tai jau viskas aišku? Mes dar pažiūrėsime! Kaunas – fantastiškas miestas, kupinas laisvų, ryškių, originalių, nuostabių žmonių, tačiau šiandien valdomas taip, lyg jų nuomonė niekam čia nebūtų svarbi. Taip negali būti ir nebus. Myliu savo miestą, tikiu jo veržlumu ir laisva dvasia, todėl kviečiu – kylame už Kauną!
Laisvės partijos Kauno skyriaus pirmininkė Ligita Šapranavičiūtė
