Rumunijos vyriausybės vadovas Victoras Ponta (Viktoras Ponta) pripažino pralaimėjimą prezidento rinkimų antrajame ture savo varžovui liberalui Klausui Iohannisui (Klausui Johanisui), iškovojusiam įtikinamą pergalę, rodo pirmadienį ryte paskelbti preliminarūs balsavimo rezultatai.
“Pasveikinau poną Iohannisą iškovojus pergalę. Žmonės visuomet teisūs”, – sakė V.Ponta po to, kai tapo aišku, kad jis patyrė nesėkmę.
“Mes laimėjome!”, – savo oficialioje paskyroje socialiniame tinkle “Facebook” paskelbė etninis vokietis K.Iohannisas, Transilvanijos miesto Sibiu meras.
Anksti pirmadienį rinkimų pareigūnai pranešė, jog duomenys, gauti suskaičiavus balsus trečdalyje balsavimo apylinkių, rodo, jog K.Iohannisas iškovojo įtikinamą pergalę, surinkęs 55,8 proc. balsų, o jo konkurentas V.Ponta gavo 44,2 proc. balsų.
Pirmosios balsavusių rinkėjų apklausos rodė, kad abiejų kandidatų galimybės laimėti yra apylygės. Tačiau skelbiant šių apklausų duomenis nebuvo atsižvelgta į tai, kaip antrajame prezidento rinkimų ture balsavo užsienyje gyvenantys rumunai, o jie prieš rinkimus laikyti labiau tikėtinu K.Iohanniso elektoratu.
Antrajame prezidento rinkimų ture dalyvavo rekordinis skaičius rinkėjų – pasak pareigūnų, aktyvumas viršijo 62 procentus.
Oficialūs balsavimo rezultatai turėtų būti paskelbti vėliau pirmadienį.
Šie rinkimai labai svarbūs Rumunijai – vienai skurdžiausių Europos valstybių, kuriai sunkiai sekasi kovoti su išsikerojusia korupcija.
42 metų V.Ponta tikėjosi, kad jam pavyks tapti jauniausiu Rumunijos prezidentu ir įtvirtinti savo Socialdemokratų partijos valdžią šioje buvusioje komunistinėje valstybėje.
“Balsavau, kad mūsų tėvai gyventų geresnėje šalyje, o mūsų vaikai turėtų ateitį čia, Rumunijoje”, – sakė V.Ponta sekmadienį, atvykęs į balsavimo apylinkę kartu su žmona ir dviem vaikais.
Lapkričio 2 dieną vykusiame pirmajame rinkimų ture V.Ponta surinko 40 proc. balsų, o K.Iohannis – 30 procentų. Tačiau tarp balsavusiųjų užsienyje už K.Iohannisą savo balsus atidavė 46 proc. rumunų, o V.Ponta gavo tik 16 procentų.
Ekspertai anksčiau sakė, kad didelis rinkėjų aktyvumas antrajame rinkimų ture padidintų K.Iohanniso šansus laimėti.
“Balsavimas buvo fenomenalus. Aktyvumas buvo didžiulis”, – sakė K.Iohannisas šalininkams savo rinkimų štabe.
Tai buvo septintieji Rumunijos valstybės vadovo rinkimai po diktatoriaus Nicolae Ceausescu (Nikolajės Čiaušesku) režimo žlugimo prieš ketvirtį amžiaus.
“NETIKRAS RUMUNAS”
K.Iohannisas, priklausantis Rumunijos etninių vokiečių mažumai ir todėl sulaukiantis priekaištų, jog nėra “tikras rumunas”, savo rinkimų kampanijos metu didžiausią dėmesį skyrė kovai su korupcija ir žadėjo paversti Rumuniją “normalia šalimi”.
Apžvalgininkai sako, kad K.Iohannisas, nepasižymintis gebėjimu priešais televizijos kameras žodinėje dvikovoje įveikti savo oponentą, nuo valdžios korupcijos smarkiai pavargusius rinkėjus į savo pusę stengėsi palenkti pasitelkęs savo kaip patikimo ir sąžiningo politiko įvaizdį.
Net keli įtakingo V.Pontos Socialdemokratų partijos veikėjai yra kaltinami kyšininkavimu ir jų atžvilgiu atliekami tyrimai.
56 metų mokytoja Rodica Avram (Rodika Avram), atidavusi balsą Bukarešte, sakė, jog balsavo už permainas.
“Pastaruosius 25 metus girdėjome tik melą ir pažadus, kurie nebuvo įgyvendinti, – sakė ji. – Tikiuosi, kad galiausiai turėsime prezidentą, kuris gerbia žmones ir daro tai, ką žada”.
V.Pontos elektoratą sudaro didžiulę įtaką šalyje turinčios Ortodoksų Bažnyčios tikintieji, taip pat tradiciškai už socialdemokratus balsuojantys kaimo vietovių gyventojai, smulkaus verslo atstovai ir pensininkai.
Premjeras savo rinkimų kampanijos metu daugiausia akcentavo stabilią ekonomikos pažangą.
Antrąjį šių metų ketvirtį Rumunijos ekonomika nugrimzdo į recesiją, tačiau vyriausybė prognozuoja, kad per ateinančius metus bendrasis vidaus produktas paaugs 2,2 procento.
DIASPOROS VAIDMUO
Prieš rinkimus ekspertai sakė, kad užsienyje gyvenanti rumunų diaspora, kurią sudaro maždaug 3 mln. žmonių, gali turėti lemiamos reikšmės balsavimo baigčiai.
Pirmajame rinkimų ture balsavo tik 160 tūkst. užsienyje gyvenančių rumunų, nes buvo atidaryta per mažai balsavimo punktų, ypač tokiose šalyse kaip Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija.
Rumunijos televizijos reportažuose buvo matyti, kaip sekmadienį didžiulės žmonių eilės nusidriekė prie balsavimo punktų Paryžiuje, Londone ir kituose miestuose, įskaitant Portsmutą Pietų Anglijoje.
Vakare kai kuriuose Europos miestuose tūkstančiai žmonių tebelaukė galimybės atiduoti balsą, ir tai vėl sukėlė pasipiktinimo audrą dėl to, kaip buvo organizuotas balsavimas.
Rumunijos ambasadoje Paryžiuje policijai teko panaudoti ašarines dujas, kad išvaikytų šimtus balsuoti norėjusių žmonių, kurie tvirtino negalėję to padaryti.
Bukarešte keli tūkstančiai žmonių išėjo į gatves pademonstruoti solidarumo su ekspatriantais, tvirtindami, kad jiems buvo užkirstas kelias atiduoti savo balsą.
Nepaisant pažangos reformuojant teisingumo sistemą – dėl korupcijos net buvo įkalintas buvęs ministras, – visuomenėje buvo jaučiamas nerimas, kad jei V.Ponta bus išrinktas prezidentu, šalis gali pasukti atgal.
Pernai gruodį, per vadinamąjį juodąjį antradienį, V.Pontos vyriausybė patvirtino virtinę naujų įstatymų, turėjusių suteikti neliečiamybę išrinktiems pareigūnams.
Galiausiai šie pakeitimai buvo blokuoti, tačiau V.Pontos kritikai sako, jog šis epizodas pasitarnavo kaip žadintuvo skambutis.
