Ispanų režisieriaus Alvaro Pastor filmas „Aš taip pat“ prabyla apie neįprastą meilę. Dramoje pagrindinis aktorius nėra raumeningas gražuolis. Priešingai nei įprasta, dėmesį prikausto žemas, talentingas Dauno sindromą turintis vyras, kurio širdį užkariauja sveika mergina. Tai filmas, drąsiai prabylantis apie žmonių su negalia seksualumą ir norą tapti normaliais.
Įstriži, siauri akių plyšiai ir burnoje netelpantis liežuvis užgožiami neįprastai išvystyto intelekto. Veikėjas Danielis (Pablo Pineda), ką tik universitetą baigęs jaunuolis, kuris sugeba ne tik dirbti, bet ir groti pianinu, ruošti valgį ir kalbėti angliškai. Už tai jis dėkingas tėvams, kurie nuo pat mažens buvo atsidavę jo lavinimui. Tačiau kaip ir kiekvienas žmogus, Danielis trokšta meilės, kurios jam nepavyksta rasti tarp tokių pačių kaip jis. Savo protu jis sugebėjo įveikti ligą, tačiau fizinė išvaizda vis dar išliko kliūtimi surasti normalią merginą.
Kino filmo “Yo, también” kadras
Viskas pasikeičia kai darbovietėje pasirodo Laura (Lola Duenas). Šilkinių šviesių plaukų savininkė, asmeninio gyvenimo problemas naktimis skandinanti alkoholyje ir intymioje atsitiktinių vyrų draugijoje. Daugelis filmų pasakoja apie jausmus, įsižiebusius darbe . Šis ne išimtis. Tačiau išskirtinis Danielio chromosomų rinkinys šį kūrinį paverčia unikaliu, prasmingu ir įsimintinu. Šiuo atveju kibirkštis įsižiebia tarp dviejų skirtingų žmonių. Dauno sindromu sergantis vaikinas ir asmeninio gyvenimo susitvarkyti nesugebanti mergina supranta, kad vienas kito draugija jiems suteikia taip trokštamas laimę ir harmoniją.
„Jokia mergina su 46 chromosomomis nemylės tokio vyro kaip tu“, – karčius žodžius Danieliui išrėžia brolis.
Kino filmo “Yo, también” kadras
Laura išties jaučia stiprias abejones dėl pasirinkimo. Tačiau, Danielis moteriai suteikė šilumos, kurios ji nesugebėjo gauti iš šimtų atsitiktinių vienos nakties nuotykių. Filme paliečiama jautri neįgalių žmonių integracijos visuomenėje tema. Dažnai pamirštama, kad šie asmenys taip pat nori save realizuoti, mylėti ir jaustis laisvais. Tuo tarpu Dauno sindromu sergantieji yra nuolat kontroliuojami bei negali turėti savo nuomonės. Tai filme įrodo gana tragiškai susiklostęs kitos neįgalios poros likimas.
Filmą verta žiūrėti vien dėl aktoriaus Pablo Pinedos vaidybos. Šis vyras yra pirmasis Europoje Dauno sindromo sutrikimą turintis žmogus, sugebėjęs savarankiškai įgyti universitetinį išsilavinimą. Taip pat, pirmasis su Dauno sindromu pelnęs geriausio aktoriaus apdovanojimą, kuris buvo įtektas San Sebastijano kino festivalyje. Aktorė Lola Duenas taip pat puikai atliko nelengvą darbą sugebėdama įtikinamai suvaidinti jausmingas scenas.
Verdiktas 9/10
Nelengvas, realistiškas, specialiaisiais efektais neprifarširuotas kinas priverčiantis įžvelgti grožį ten kur jį retai sutiksi. Įkvepiantis, nes vaizduojamas stigmatizuojamo, nuvertinamo, tačiau visomis jėgomis už savo asmeninę laimę ir laisvę kovojančio vyro gyvenimas. Sukeliantis empatiją kitokiems nei tu pats. Leidžiantis suprasti, kad nepaisant sindromo, sergantys žmonės gali būti talentingi ir jausmingi.
