Štai ir ilgai lauktas bendraklasių susitikimas. Vytas bonkę jau švarke užsislėpęs į restoraną įsinešt mėgins, Augustas visai nepasikeitęs – ūsai kaip pas katiną, tik pieno negeria, irgi stipresnio mėgėjas. Darius su vaikais jau keturiais, o žmona dar trynukus namie prižiūri, kas kad kaimyno, bet myli, kaip savus, o mokykloj išpaišydavo stalus – numerį panelėms palikdavo. Ir užkibo štai viena, ir iki dabar įsikibus laiko..

Nadiežda jau karjerą matosi padarius, stojo į teisę, bet įgijo plaukų stilistės profesiją, apie ją nėra daugiau ką pasakoti, mano name kirpėja dirba. O va ir Kęstutis prie stalo sėdi, pavėlavęs, kaip ir visada, susivėlęs, kaip visada, savęs nerandantis, o gal ir neieškantis, kaip visada.

Kas burnelę, kas alaus bokalą, o Remigijus tik mineralinį – nėr su juo ką šnekėt tada, sako Vytas į mane atsisukęs. Nutylėjau, kaip ir daugelis lietuvių dėl Vilniaus su lenkais besiginčijančių, o juk tyla reiškia pritarimą..

Na, stojuos, galvoju tostą rėšiu. Bet Vytas jau guli pastalėj, o man besižiojant visi atsistojo ir parūkyt išėjo, suprask, dėkui, kad praleidai išeit.

Grįžo po gerų dešimties minučių, o man teko pokalbį apturėt su bendraklase, su kuria mokykloje bendraut neteko – pastaroji laikė tylos įžadus. O štai dabar pasigyrė, jog laimėjo tarptautinį oratorių konkursą. Toliau sėdinti lėlė Kristina irgi laimėtų, bet ne kalbėjimo..

Prasidėjo šnekos apie kitus pasiekimus, pagarbą, mokyklos meiles, brangių šunų seiles, pažintis ir ateities vizijas. Pasirodo, Karolis jau kažkokioj ministerijoj dirba, pinigus skirsto, matos, plaukų skyrimą net pasidaręs. Ko nepasakysi apie Laimą, dirba „Palaimoj“ – masažus daro dėdėms, o dienomis vairuoja troleibusą.

Ir staiga visi atsisuko į mane, kuo gi tu užsiimi savo gyvenime? Aš eilėraščius rašau. Štai praėjusią savaitę išleidau eilėraščių rinkinį „Beržai, kaip mūsų vaikai..“ ir pretenduoju gauti Nacionalinę Premij… Nespėjau sakinio pabaigti, visi vėl kelia bokalus, liejasi alus, suprask, nesi tu mums toks įdomus.

Na, žiūrėkit ir pavydėkit, eilėraštį iš kišenės traukiu „Galvą dėl Tėvynės paguldžiau“ – pravirkdysiu jus visus. Net Vytas, jei dar neužmigęs, ašarą brauks, o bendraklasės Šekspyru pavadins. Bet ir vėl, vos tik atsistoju – visi parūkyt išėjo. Išėjo ir negrįžo, suprask, Vytas ir Šekspyras sąskaitą apmokės.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: