Pastaruoju metu stipriai išaugus susidomėjimui saulės elektrinių statybų leidimais, Energetikos ministerija pradėjo svarstyti saulės elektrinių galios kvotų mažinimą.
Tuo tarpu atsinaujinančios energijos gamybos ekspertai teigia, kad šis bumas tėra popierinis, t. y. tik maža dalis prašymų saulės elektrinių statyboms virs realiomis jėgainėmis, todėl vietoj kovos su šiuo bumu reikėtų stengtis jį „įdarbinti“ atsinaujinančios energetikos plėtrai Lietuvoje. Pagrindinis sprendimas, kurį siūlo ekspertai – naudoti Vakarų Europoje jau išbandytą metodą – nekeičiant teisinės bazės, dažniau koreguoti saulės energijos supirkimo tarifus ir tokiu būdu nesukelti bei nepažeisti investuotojų teisėtų lūkesčių.
Pasak Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos prezidento Ruslano Sklepovič, iš 6000 paraiškų saulės elektrinių statybų leidimams, kurių sulaukė Energetikos ministerija, realiomis elektrinėmis virs, tikėtina, tik apie 10 proc. „Tokią tendenciją galima prognozuoti pažvelgus tiek į užsienio šalių patirtį, tiek į kitų alternatyviosios energijos rūšių plėtrą Lietuvoje. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus Lietuvoje turėjome analogišką išduodamų leidimų bumą vėjo jėgainėms, tačiau realiomis statybomis kol kas virto tik 10 proc. visų leidimų (apie 200 MW)“, – teigia R. Sklepovič.
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 115 skirtingos galios saulės jėgainių, kurių bendras pajėgumas – 5,8 MW. „Jeigu iš 6000 pareiškėjų, norinčių gauti leidimus plėtotis šią energijos rūšį, kiekvienas pastatytų po 30 kW saulės elektrinę, bendra galia siektų 180 MW. Tačiau įvertinus statybų kaštus, mažiausios investicijos į tokią elektrinę siektų 200 tūkst. Lt, akivaizdu, kad ne visi leidimai virs realiomis saulės jėgainėmis. Mano nuomone, jeigu 10-20 proc. leidimų virs jėgainėmis, tai jau būtų geras rezultatas, tačiau jų bendra galia sieks tik 18-36 MW – tokių skaičių bijoti nereikia, priešingai, tai turėtų būti artimiausio laikotarpio siekiamybė“, – sako Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos prezidentas.
Pasak ekspertų, saulės elektrinių leidimų bumą lėmė dvi priežastys: aukšta saulės pagamintos elektros supirkimo kaina ir stipriai atpigusi tokių elektrinių įranga.
Lietuviškų saulės jėgainių modulių gamintojos UAB „Solet Technics“ direktorius Darius Jasiulionis teigia, kad didžiausias įrangos kainų kritimas buvo šiemet. „Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija šių metų pradžioje nustatė saulės elektros supirkimo tarifą, kuris tuo metu atspindėjo realią situaciją. Tačiau vėliau per keletą mėnesių stipriai krito saulės jėgainių įrangos kaina, todėl šis tarifas tapo itin patraukliu investuotojams į saulės energetiką.
Ruslano Sklepovič teigimu, pats Energetikos ministerijos viceministras buvo išsakęs poziciją, kad saulės elektros supirkimo tarifai turėtų būti peržiūrimi dažniau. „Mes pritarėme šiam sprendimui ir neabejojame, kad tai būtų geriausias būdas „įdarbinti“ šį saulės elektros bumą. Palyginus 2012 m. pradžioje nustatytą saulės elektros supirkimo kainą (1,56 Lt/kWh) su 2013 metams nustatyta kaina (0,9 Lt/kWh), akivaizdu, kad kainos kritimas milžiniškas ir jokioje kitoje technologijoje nieko panašaus nerasite. Todėl perspektyva aiški – saulės energijos kaina sparčiu žingsniu artėja link kitų rūšių energijos kainų, tereikia tik padažninti pačius žingsnius, bet nepradėti keisti esamos teisinės sistemos, kuri lėmė teisėtus investuotojų lūkesčius“, – siūlo R. Sklepovič.
Pasak jo, dėl keičiamos teisinės bazės nuostolių patirtų tiek privatūs investuotojai, tiek ir pati valstybė.
Tuo tarpu, anot R. Sklepovič, „įdarbinus“ privataus verslo bei asmenų susidomėjimą ir norą investuoti į saulės energetiką, būtų kuriamos naujos darbo vietos, skatinama vietinė energijos bei elektrinių įrangos gamyba, mažinamas energijos importas. Be to atsinaujinanti energetika yra skatinama tik pirmus dvylika metų, o tai, pasibaigus tokios energijos subsidijavimui, gali lemti visos elektros kainos kritimą.
