Kažkada dirbusi veganiškame restorane Bredos miestelyje, Olandijoje, dabar Babbe Hengeveld turi savo restoraną pavadinimu „Food Guerilla“. Atsidaręs vienoje iš kūrybingiausių Bredos vietų, restoranas patiekia savo lankytojams išskirtinį mėsainį – „Mažasis ponis“. Bebbe, kilusi iš veganiškos aplinkos, nebijo savo patiekalui naudoti tikrų ponių mėsos. Žinoma, ji nenaudoja mėsos, dėl kurios gyvūnai yra skerdžiami be reikalo, mėsainiams šefė naudoja pagyvenusius gyvulius iš Slagharen pramogų parko. Mėsa restoraną aprūpina Keuken van het Ongewenst (Nepageidaujamų gyvūnų virtuvė).
Nepaisant to, jog arklių mylėtojams išgirdus apie tokį patiekalą pašiurpsta oda, tačiau tai yra vienas iš geriausių būdų, kaip panaudoti tokią mėsą. Arklių mėsa yra viena iš sveikiausių ir skaniausių, taigi, būtų nuodėmė ją išmesti.
Puikus pavyzdys to, jog žmonės naudoja gyvūnus kaip vienkartinius daiktus, yra prieš tai paminėtas pramogų parkas. Jeigu gyvūnai yra per seni arba ligoti, parke jie yra nebenaudingi. Jie tampa pasmerkti, nes nebegali visą dieną džiuginti vaikų, nešiodami juos pirmyn ir atgal po parką. Nepageidaujamų gyvūnų virtuvė pasirūpina, jog juos gautų arklių skerdykla, kuri panaudos juos mėsainiams. O jeigu jums nepatinka žodis senas, tiesiog ignoruokite jį, nes daugelis mėsainių, kuriuos jums teko ar dar teks valgyti, yra gaminami iš pagyvenusių gyvūnų mėsos.
Patys Bredos miesto atstovai paprašė Bebbe atidaryti kažką išskirtinio būtent šioje miesto dalyje. Ir nors ji palaiko mėsainių gaminamų iš arklių mėsos idėją, tačiau ji vis dar svarsto ar palikti šį delikatesą savo meniu: „Nesuprekiaujame jų pakankamai. Tam, jog žmonės juos pirktų, tenka jiems paaiškinti visą istoriją apie nepageidaujamų gyvūnų mėsą ir arklių likimą, o dirbdama virtuvėje ne visa randu tam laiko, taigi tenka dalį mėsos išmesti.“
Babbe Hengeveld /Facebook archyvo nuotr.
Kadangi restoranas yra priklausomas nuo maisto kuris kitu atveju būtų išmetamas, meniu yra dažnai keičiamas. Dienos pietūs visada priklauso nuo to, ką tądien jiems pasiūlo tiekėjai. Bebbe nėra arklių mylėtoja, todėl jai nėra skirtumo ką paruošti: kiaulieną, jautieną ar arklieną. Ji teigia, jog: „Galime valgyti visus gyvūnus, išskyrus tuos kuriuos mylime kaip augintinius. Pavyzdžiui, šunį, kuris saugo restoraną, myliu kaip šeimos narį, todėl manau, kad neišdrįsčiau valgyti mėsainio iš šuns mėsos. Nors jeigu šuniena būtų patiekta tokiu pat principu kaip ir mes patiekiame ponius, turbūt tektų gerai pagalvoti. Daugybėje šalių tai yra normalu ir žmonės mėgaujasi šunimis kaip delikatesais.“
Hengeveld visą gyvenimą pasisako prieš mėsos švaistymą, bet net ir didžiojoje rinkoje situacija pamažu keičiasi. Per pastaruosius keletą metų, didesnės kompanijos taip pat pradėjo domėtis Bebbe metodu, tačiau ji teigia: „Žinoma, ne dėl altruistiškų ar gerų priežasčių kompanijos tuo domisi. Dažniausiai joms tiesiog svarbu pagerinti savo įvaizdį. Bet manęs tai neliečia, jeigu dienos pabaigoje tikslas, neeikvoti gyvūnų mėsos, yra pasiektas, aš esu laiminga.“
Taip pat skaitykite: Naujausi tyrimai atskleidžia: veganai nėra tokie erzinantys kaip jų priešininkai
