Manoma, kad neandartaliečiai gyveno laikotarpiu prieš maždaug 350,000-40,000 metų, ir jų populiacija plito iš Portugalijos į rytus, Altajaus kalnus centrinės Azijos rytuose. Jie išnyko maždaug tuo metu, kai šiuolaikiniai žmonės atvyko į Europą.
Mokslininkai padarė išvadą, kad neandartaliečiai nebuvo primityvūs kvailiai, kaip jie dažnai vaizduojami. Požiūris, kad neandartaliečiai yra vėzdais mojuojantys laukiniai yra vienas iš ilgiausiai išsilaikiusių mokslo stereoptipų, tačiau tyrėjai, ieškoję archeologinių įrodymų, teigia, kad šis įvaizdis neturi jokio realaus pagrindo. Jie sako, kad mokslininkai paskatino įspūdį, jog neandartaliečiai nebuvo apdovanoti protu tam, kad pagrįstų teorijas, kurios bando paaiškinti, kodėl jie išmirė, kai tuo metu neva pranašesni šiuolaikiniai žmonės išgyveno.
Po kruopščių archeologinių įrašų analizės, Olandijos mokslininkai rado įrodymų, kurie teigia, kad neandartaliečiai buvo tiek pat išsivystę savo kultūra, ginklų gamyba ir medžiokle, kaip ir mūsų protėviai. Dalis nesusipratimo įvyko, nes mokslininkai iki tol neandartaliečius lygino su jų įpėdiniais, šiuolaikiniais žmonėmis, kurie gyveno vėlyvajame akmens amžiuje, o ne su tais, kurie gyveno tuo pačiu metu. Tai yra tarsi sakyti, kad žmonės XIX a. buvo kvailesni už XXI a. žmones, kadangi neturėjo nešiojamųjų kompiuterių ir kelionių po kosmosą.
Mokslininkai, ištyrinėję neandartaliečio dantų fosilijos kalcifikuotą plokštelę, rastą El Sidrón urve Ispanijoje, nutarė, kad šios išnykusios žmonių rūšies nariai ruošdavo daržovės ir netgi valgė karčias medicinines žoleles, tokias kaip ramunėlės ir kraujažolės.
Neandartalietis © Wikimedia Comons archyvo nuotr.
Kitaip tariant tai nebuvo besmegeniai mėsėdžiai. Tyrėjai, vadovaujami Karen Hardy iš Katalonijos Tyrimų ir Pažangiųjų studijų Instuto Barselonoje, padarė išvadą, kad tai buvo protingi ir jautrūs žmonės, kurie sugebėjo subalansuoti savo mitybą ir vartoti sveikatai naudingas žoleles. Jie taip pat teigė, kad mūsų supratimas apie šiuos seniai išnykusius žmones reikalauja tam tikrų pokyčių.
Pirmoji neandartaliečio berniuko kaukolės, atrastos Ispanijoje, analizė atskleidžia, kad jis užaugo labai panašiai kaip užaugtų ir šiuolaikinis berniukas, ir tai yra ženklas, kad mūsų išnykę protėviai yra labai panašūs į mus, sako mokslininkai. Šis retas vaiko dalinio skeleto radinys buvo aptiktas šalia septynių suaugusiųjų ir penkių kitų vaikų palaikų, 49,000 metų senumo archeologinėje kasimvietėje El Sidrone.
Šiuolaikiniai žmonės išplito Europoje maždaug prieš 45,000-35,000 metų, žemėse, kurias jau buvo užėmę neandartaliečiai. Šios dvi žmonių formos tikriausiai dalinosi tą pačią žemę apie 5,000 metų, prieš neandartaliečiams išmirštant, kas įvyko maždaug prieš 35,000 metų. Kokį vaidmenį šiuolaikiniai žmonės vaidino šioje baigtyje vis dar diskutuojama, tačiau daugelis mokslininkų įsitikinę, kad jie nukonkuravo neandartaliečius maisto ir kitų resursų dydžiu.
Tai kas išnaikino mūsų tiek pat sumanius išnykusius pusbrolius? Priežastys turėjo būti sudėtingos, ir naujausios genetinės studijos, kuriuos išanalizavo neandartaliečių genomą, gali atskleisti kelias užuominas. Šios studijos parodo, kad neandartaliečiai gyveno mažose, susiskaidžiusiose grupės, ir tam tikrais atvejais kryžminosi su šiuolaikiniais žmonėmis. Kai kurie vyriškos lyties jų palikuoniai buvo nevaisingi, tad šiuolaikinių žmonių atvykimas galėjo tiesiog priversti juos asimiliuotis.
Taip pat skaitykite: Neandertaliečiai su šiuolaikiniais žmonėmis poravosi jau prieš 100 000 metų
