Prancūzijos žalieji švenčia pergalę – gyvūnai, 200 metų šalyje laikyti tiesiog šeimininko nuosavybe, oficialiai pripažinti jausti gebančiais tvariniais. Tiesa, toks teisės akto potvarkis nepraslydo pro žemės ūkio organizacijų teises ginančios federacijos akis – jų teigimu šis pokytis gali neigiamai atsiliepti ūkininkų interesams.
Prancūzijos parlamentas oficialiai pripažino gyvūnus gyvais, jausmus turinčiais padarais. Iki to laiko šalyje keturkojai teisių turėjo ne daugiau už kėdę ar stalą – pagal civilinį kodeksą, paskelbtą tuometinio Prancūzijos Imperatoriaus Napoleono dar 1804-aisiais, gyvūnai buvo laikomi tiesiog darbo įrankiu fermose, tokia pat savininko nuosavybe kaip ir bet kuris baldas. Sausio mėnesio potvarkiu, 200 metų senumo civilinis kodeksas pagaliau suderintas su dabartiniu Prancūzijos baudžiamuoju kodeksu, kuris keturkojų teises jau pripažino.
Tokia teisės akto pataisa pradžiugino ne visus – galinga Prancūzijos žemės ūkio federacija FNSEA, reprezentuojanti agrikultūrines sąjungas ir besirūpinanti žemės ūkio organizacijų teisėmis kartu su keletu politikų išreiškė susirūpinimą, jog toks pokytis gali pakenkti ūkininkų ir tam tikrų galvijų veislių veisėjų interesams.
Aršūs debatai dėl gyvūnų teisių pripažinimo Prancūzijoje virė daugiau nei metus. Kovą inicijavo gyvūnų teises globojanti organizacija „30 milijonų draugų fondas“, kurios prezidentė Reha Hutin teigia, jog Prancūzija gyvūnų teisių apsaugos klausimais atsilieka nuo kitų išsivysčiusių Europos šalių, todėl prieš gyvūnus nukreiptą žiaurumą būtina stabdyti. Į Prancūzijos teisingumo ministrą organizacija kreipėsi dar praėjusiais metais, argumentuodama tuo, jog pagal civilinį kodeksą keturkojų teisės neegzistuoja, todėl, priėmus įstatymo pataisą, bausmės gyvūnų teisių pažeidėjams bus vykdomos efektyviau. „Kaip gali Prancūzijos teismai nubausti tuos, kurie siaubingai elgiasi su gyvūnais, jei gyvūnai yra laikomi tik baldais?“ – sakė R. Hutin.
2014-ųjų balandį už įstatymo pataisą pasisakė Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja, o šių metų sausio 28-ąją pataisa pagaliau priimta Senato.
