Vilniuje viešintis Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris teigia, kad Lietuva ir Vokietija šiuo metu daro reikiamus žingsnius, kad vokiečių brigados karių skaičius Lietuvoje būtų padidintas. Jis patikino, kad abiejų šalių politinės vadovybės neturi ginčų dėl šio klausimo.
„Brigados klausimas yra diskutuojamas tiek Lietuvoje, tiek ir Vokietijoje. Politinė vadovybė Lietuvoje ir Vokietijoje nesiginčija šiuo klausimu. Kaip ir sakė prezidentas G. Nausėda, mes žinome, kad abi šalys turi atlikti savo namų darbus – tiek Lietuva, tiek Vokietija“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė F. W. Steinmeieris.
Pasak jo, šiuo metu daromi žingsniai, kad Vokietijos brigados karių skaičius Lietuvoje galėtų būti padidintas.
„Mes deriname veiksmus glaudžiai bendradarbiaudami kaip partneriai, mūsų gynybos ministrai bendradarbiauja – Vokietijos ministras lankėsi ir lankysis Lietuvoje ir taip pat kalbės šiuo klausimu. Todėl, manau, kad tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje sutariame, kad ši brigada prisidės prie Lietuvos saugumo. Ir tai turi suderinti abiejų šalių gynybos ministrai“, – sakė Vokietijos prezidentas.
„Lietuvos pusė ruošia infrastruktūrą, Vokietijos pusė taip pat daro savo žingsnius. Vyriausybės neturi ginčo dėl šio klausimo“, – patikino jis.
ELTA primena, kad Vokietija yra labai svarbi Lietuvos partnerė gynybos srityje. Berlyne balandžio pabaigoje viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
Vis tik Vokietija oficialiai šio sutarimo kol kas nėra patvirtinusi. Vokietijos kancleris O. Scholzas po penktadienį įvykusio susitikimo su trijų Baltijos šalių premjerais dar kartą patikino, kad Berlynas prisideda prie Baltijos regiono stiprinimo ir yra įsipareigojęs, esant poreikiui, greitai dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą Lietuvoje.
Dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi jau pusę metų. Politikai nesutaria, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
