Kaune duris atvėrė „Knygų fabrikas“ – moderni ir stilinga erdvė, prisidėsianti prie aktyvesnio miesto kultūrinio gyvenimo ir suteiksianti naujų galimybių kūrybai ir idėjų generavimui kitose srityse.
Prekybos miestelyje „Urmas“ Vakarinės galerijos pradžioje įsikūrusioje erdvėje įrengtos patalpos, pritaikytos diskusijoms, pristatymams, komandiniam ir asmeniniam darbui. Čia veikia nemokamas internetas, patalpomis naudotis taip pat galima visiškai nemokamai. „Knygų fabrike“ galima ne tik dirbti, bet ir turiningai praleisti laisvalaikį su knyga, kurių čia yra daugiau kaip 100 tūkst.
„Knygų fabriko“ erdvę kūrėme šiuolaikiniam kūrybingam žmogui, kuris čia galėtų ir dirbti, ir turiningai praleisti laisvalaikį. Tobulėti ir susitikti su bendraminčiais, rengti susitikimus su žymiais žmonėmis, diskusijas aktualiais klausimais. Studentų grupės čia gali rinktis bendriems darbams aptarti ir atlikti, nevyriausybinės organizacijos ar tiesiog bendraminčių būreliai – idėjoms generuoti ir aktualiems klausimams aptarti“, – apie naująją erdvę pasakojo „Knygų fabriko“ vadovas Jonas Plenta.
Patikusias čia esančias knygas galima įsigyti arba išsimainyti į atnešus nebereikalingas savas. Kad „Knygų fabrike“ praleistas laikas būtų visavertis, čia galima įsigyti ir kavos bei užkandžių.
„Knygų fabriko“ atidarymo proga čia buvo surengtas ir pirmasis renginys – diskusija „Popierinės knygos: balta vėliava ar mesta pirštinė?“. Dalyvavo rašytojai Andrius Užkalnis ir Akvilė Kavaliauskaitė, elektroninių knygų portalą Skaitykle.lt kūrusios įmonės „TeleSoftas“ atstovas Vytautas Kemėšis bei leidyklos „Obuolys“ atstovas Paulius Virbickas. Pokalbį moderavo A. Užkalnis.
Diskusijos dalyviai pasidalijo savo požiūriais į keliamą klausimą pirmiausia iš savo pozicijų, tačiau sutarė elektroninės knygos neturėtų nukonkuruoti popierinių, kaip kad kinas nenukonkuravo teatro, o televizija – kino.
A.Užkalnis atkreipė dėmesį, kad atvirkščiai, popierinės knygos šiuo metu tikrai yra perkamos ir populiarios ir tai galėtų patvirtinti bet kuris šioje srityje dirbantis leidėjas ar platintojas. Diskusijos dalyviai iškėlė mintį, kad elektroninės skaityklės yra ir bus naudojamos daugiau patogumo sumetimais – pavyzdžiui, kelionėje. Bet didžioji dalis skaitytojų kai tik galės, rinksis popierinį knygos variantą, kurį skaityti tiesiog maloniau.
Su Andriaus Tapino knygos „Vilko valanda“ elektronine versija dirbęs V. Kemėšis pridūrė, kad šiame variante techninės galimybės leidžia pridėti ir įvairių kitokių funkcijų – pavyzdžiui, pateikti 3D iliustracijas ar išgirsti autoriaus balsu įgarsintas knygos dalis.
Leidyklos „Obuolys“ atstovas Paulius Virbickas pateikė pavyzdžių, kuomet elektroninės knygos ne pakenkė, bet atvirkščiai – padėjo popierinių knygų pardavimams. Net kai knygą leidžiama parsisiųsti visiškai nemokamai, jei ji yra pakankamai paklausi, tai gaunasi tarsi jos reklama.
Esant dideliam žinomumui, vis tiek atsiranda daug žmonių, kurie nori nusipirkti ir popierinį jos variantą. Kitas jo pateiktas pavyzdys – jei pirmoji knygos dalis, pateikta nemokamai elektroniniu būdu sulaukia didelio populiarumo, antroji – išleista tik popieriniu variantu, taip pat bus labai populiari ir gerai perkama.
Baigiantis diskusijai jos dalyviai sutarė, kad kaip ji bebūtų pateikiama ir kokie technologiniai ar rinkodariniai sprendimai ją lydėtų, knyga – tai visų pirma pasakojimas.
„Arba istorija, dominanti skaitytoją yra, arba ne. Tai yra, buvo ir bus pagrindinis knygos sėkmės receptas visais laikais“, – apibendrindamas sakė A. Užkalnis.
