Tarptautiniame tyrime „Nanny State Index“, matuojančiame, kiek valdžia kontroliuoja žmonių gyvenimus gėrimų, maisto ir tabako vartojimo bei prekybos srityse, Lietuva – antra pagal kontrolės mastą Europos Sąjungoje. Briuselyje įsikūrusio Europos politikos informavimo centro (EPICENTER) duomenimis, pagal valdžios kontrolės ir reguliavimo smulkmeniškumą šiose srityse mus lenkia tik Suomija, daugiausia laisvės – Vokietijoje.
Ankstesniame, 2017 m. reitinge, lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje kontrolė buvo gerokai mažesnė – buvome aštuntoje vietoje.
„Tokie rezultatai liūdina, bet nestebina. Politikai vis labiau kišasi į individo erdvę – riboja ką, kur, kaip ir kada suaugę piliečiai gali vartoti ar pirkti. Draudimais nei sveikos gyvensenos nei atsakingo vartojimo kultūros nesukursi. Pasiekėme tokį absurdo lygį, kai plėšomi lapai iš žurnalo, ar negali kavinėje pradėto butelio vyno pasiimti namo“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis.
Tarptautinių vertintojų duomenimis, labiausiai „užreguliuota“ Lietuvoje – alkoholinių gėrimų prekyba ir vartojimas. Tik Lietuvoje visiškai draudžiama reklama, leidžiama įsigyti ir vartoti alkoholį tik sulaukusiems 20 metų amžiaus. Nuo 2020 m. bus draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais paplūdimiuose, kai tokio reguliavimo jokioje kitoje šalyje nėra.
„Svarbu atkreipti dėmesį ir į kitą svarbų reguliavimo aspektą – akcizą. Jei vertiname, kiek už vidutinį atlyginimą gyventojas gali nusipirkti gėrimų, tai Lietuvoje įperkamumas gerokai mažesnis nei Vakarų Europoje. Akcizai brangina prekes ir skatina gyventojus trauktis į šešėlį, mažėja mažiausiai uždirbančiųjų perkamoji galia. Apskritai, svarbu suprasti, kad visi, tarptautinių ekspertų minimi reguliavimai turi neigiamų pasekmių. Brangsta prekės, didėja administracinė našta tiek verslui (ypač smulkiajam), tiek valdžiai. Dėl to įvesti juos reikėtų tik kraštutiniais atvejais”, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Edita Maslauskaitė.
„Didelį atotrūkį tarp šalių, lyginant kiek valdžia kontroliuoja žmonių gyvenimo būdą, lemia tai, kad dalyje valstybių nacionalinė valdžia nusprendžia su savo šalies piliečiais elgtis kaip su vaikais. Svarbu pažymėti, kad mūsų analizė rodo, kad nėra ryšio tarp tokios auklėjamosios politikos ir žmonių sveikatos“, – pastebi indekso redaktorius, Londono Ekonomikos tyrimų instituto gyvenimo būdo ekonomikos ekspertas Christopher Snowdon.
„Nanny State Index” yra tarptautinis tyrimas, kuriame vertinamas vadinamosios paternalistinės politikos maisto, gėrimų, tabako vartojimo ir prekybos srityse mastas, tai yra, vertinama, kiek valdžia apriboja žmonių pasirinkimus šiose srityse.
