„MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėję Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė ir Artūras Ridikas tvirtina, kad bylos sudėtingumą ir tai, kad skirtingų instancijų teismai priėmė skirtingus sprendimus, lėmė šios bylos apimtis, keisti kaltinimai, taip pat perteklinė informacija.
Apie pirmuosius asmenų sulaikymus, reiškiamus įtarimus „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje pirmą kartą praneša 2016 m. gegužę, o galutinį ir neskundžiamą sprendimą LAT priėmė ketvirtadienį.
Šiame laikotarpyje teismai buvo priėmę du skirtingus sprendimus. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandį visus kaltinamuosius išteisino, o 2023 m. lapkritį Apeliacinis teismas visus anksčiau išteisintuosius pripažino kaltais korupcijos byloje.
LAT nutarus, kad apkaltinamasis sprendimas „MG Baltic“ byloje yra iš esmės pagrįstas, bylą kasacine tvarka nagrinėjusios LAT teisėjų kolegijos pirmininkė G. Juodkaitė-Granskienė žurnalistams ketvirtadienį sakė, jog skirtingus teismų sprendimus byloje lėmė įvairios aplinkybės ir faktoriai.
„Šioje byloje pirmos instancijos teismas daug aplinkybių nustatė ir nustatė tinkamai, bet buvo klampoki kaltinimai pakeisti, nes, jei žiūrėsite nutartį, matysite, kad buvo keisti kaltinimai kelis kartus, tai atitinkamai jie buvo modifikuojami. Teismai nėra laisvi veikti tiek, kiek mes įsivaizduojame. Yra gynybos teisės, yra kaltinimo ribos ir, jeigu jos yra per plačios, jeigu yra surinkta perteklinės informacijos, ji nekonkretizuota, įvyksta tokie dalykai, kad mes turime priešingus (teismų – ELTA) sprendimus“, – dėstė teisėja.
Anot G. Juodkaitės-Granskienės, bylos sudėtingumą ir kardinaliai skirtingus teismų sprendimus taip pat lėmė aplinkybė, kad, bylos duomenimis, nuteistieji veikė vieni su kitais, jų veiksmai buvo persipynę.
„Kadangi ši byla yra persipinusi su visais dalyviais – vieni veikia su kitais – taip ir gavosi, kad liko abejonės pirmos instancijos teismui ir jos niekaip kitaip negalėjo būti traktuojamos, tik kaip tuo metu išteisintųjų naudai“, – aiškino LAT teisėja.
Kitas „MG Baltic“ bylą nagrinėjusios LAT teisėjų kolegijos narys A. Ridikas atkreipė dėmesį, kad byloje buvo surinkta itin daug informacijos. Anot jo, dalis jos buvo pertkelinė, tad ir pats sprendimų priėmimas joje dėl to buvo apsunkintas.
„Surenkama pradžioje labai daug medžiagos, kuri yra ir perteklinė. Tai visiškai nereiškia, kad kritikuojamas prokurorų ar tyrėjų darbas, nes mes puikiai įsivaizduojame, kad gavus tam tikrą faktą ar tam tikrus duomenis, kad galimai vyksta kažkokia nusikalstama veikla, tai nėra pradžioje aišku, kaip tas tyrimas vystysis, kur vystysis, kokia kryptimi vystysis, kartais yra tiriama begalė visokiausių versijų, kurios nepasiteisina, kol prieinama prie tos pačios galutinės“, – dėstė teisėjas.
A. Ridikas dėstė, kad byloje veikė politikai, kurie nusikalstamas veikas darė, būdami Seimo nariais, taip pat koncernas „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“), kurią sudaro įvairios įmonės. Anot jo, šių aplinkybių persipynimas ir specifika lėmė bylos sudėtingumą.
„Bylos sudėtingumą lemia ir pakankamai rimtų politinių procesų svarba, tai yra teisės aktų priėmimas Seime, tai yra statusas Seimo nario, tai yra pakankamai svarbią vietą ekonomikoje užimančių didelių įmonių veikla. (…) Kitas dalykas – pakankamai sudėtingas vertinimas susijęs daugiau su juridiniais asmenimis. Mes susidūrėme su pakankamai savita ir sudėtinga struktūra, kaip koncernas. Kas yra koncernas? Koncerną sudaro daugybė įmonių. Pagal teisinį reglamentavimą, šios įmonės yra savarankiškos ir kasaciniuose skunduose pateikiama, kad įmonė yra savarankiška, tad kodėl atsako koncernas? Mes turėjo į tuos klausimus atsakyti ir pažiūrėti truputį giliau, kad visgi koncernas yra suinteresuotas tų įmonių, kurių grupei jos priklauso, veikla, rezultatais“, – komentavo žurnalistas teisėjas.
Anot A. Ridiko, galiausiai bylos nagrinėjimą apsunkino ir pačios bylos apimtis.
„Byla (…) sudėtinga savo apimtimi, nes paprastai pasakysiu: skundžiamas teismo nuosprendį sudaro beveik 800 lapų, pirmosios instancijos nuosprendis – beveik 600 lapų ir bylos tomų – virš 180“, – sakė LAT teisėjas.
LAT nutarė, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo pagrįstas
ELTA primena, kad LAT ketvirtadienį nutarė, jog apkaltinamasis Apeliacinio teismo sprendimas „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje iš esmės yra pagrįstas – buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, buvęs koncerno „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – „MG Grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, parlamentaras Vytautas Gapšys lieka nuteisti už korupcinius nusikaltimus, jie toliau atliks laisvės atėmimo bausmes. Tiesa, kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, sutrumpino R. Kurlianskiui ir V. Gapšiui skirtas laisvės atėmimo bausmes.
E. Masiulis lieka nuteistas už korupcines veikas, toliau atliks jam anksčiau skirtą 5 su puse metų laisvės atėmimo bausmę.
LAT atsižvelgė į dalies kitų nuteistųjų kasacinių skundų argumentus ir perkvalifikavo jų padarytas nusikalstamas veikas, pakoregavo skirtas bausmes.
Teismas sutrumpino buvusiam „darbiečiui“, Seimo nariui V. Gapšiui skirtą laisvės atėmimo bausmę – politikas turės kalėti ne 4 su puse metų, o 4 metus ir 3 mėnesius (laisvės atėmimo bausmė sutrumpinta 3 mėnesiais). LAT taip pat sutrumpino ir buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui skirtą laisvės atėmimo bausmę – nuo anksčiau skirtų 6 metų iki 5 metų ir 6 metų. V. Gapšiui taip pat skirta 16,9 tūkst. eurų dydžio bauda.
LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija, atsižvelgę į kasacinių skundų argumentus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, sušvelnino bausmes ir buvusiam parlamentarui Šarūnui Gustainiui, Liberalų sąjūdžiui, koncernui „MG Grupė“: Š. Gustainiui skirta 15 tūkst. eurų dydžio bauda (anksčiau skirta 19 tūkst. eurų dydžio bauda), Liberalų sąjūdžiui skirta 374,7 tūkst. eurų dydžio bauda (anksčiau skirta 377 tūkst. eurų dydžio bauda), koncernui „MG Grupė“ skirta 1 110 970 eurų dydžio bauda (anksčiau skirta 1 129 800 eurų dydžio bauda).
Didžioji dalis nuteistųjų LAT prašė išteisinimo.
Praėjusių metų lapkričio 22 dieną Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą R. Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V. Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamentarams Š. Gustainiui ir G. Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.
R. Kurlianskis, E. Masiulis ir V. Gapšys laisvės atėmimo bausmes atlieka Kauno kalėjime.
Apeliacinis teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.
Gytis Pankūnas (ELTA)
