Elonas Muskas svarsto galimybę sujungti dvi savo įmones – elektromobilių gamintoją „Tesla“ ir kosmoso bendrovę „SpaceX“. Jei šis planas būtų įgyvendintas, atsirastų viena didžiulė įmonė, kurios vertė galėtų siekti apie 3,5 trln. JAV dolerių. Toks sandoris galėtų tapti vienu didžiausių verslo istorijoje. Pranešama, jog Muskas patvirtino, kad abi bendrovės svarsto susijungimo galimybę. Šį sandorį norima užbaigti dar tuo metu, kai JAV prezidento pareigas eina Donaldas Trumpas.
Muskas savo verslus jungia jau ne pirmą kartą
Nors dabar kalbos apie „Tesla“ ir „SpaceX“ susijungimą sulaukia daug dėmesio, pati idėja nėra visiškai nauja. Muskas jau ne vienerius metus plečia savo verslus ir ieško būdų, kaip juos susieti tarpusavyje.
2016 m. „Tesla“ įsigijo saulės energijos bendrovę „SolarCity“, kurią valdė Musko pusbroliai. Šis sandoris sulaukė nemažai kritikos ir dėl jo vyko teisiniai ginčai, tačiau galiausiai jis buvo patvirtintas. 2022 m. Muskas nusipirko socialinį tinklą „Twitter“, kuris vėliau buvo pervadintas į „X“. Po kelerių metų jo dirbtinio intelekto bendrovė „xAI“ įsigijo „X“, o 2026 m. vasarį „SpaceX“ perėmė pačią „xAI“.
Tų pačių metų birželį „SpaceX“ pirmą kartą pasiūlė savo akcijas viešai prekybai „Nasdaq“ biržoje ir pritraukė 85,7 mlrd. dolerių. Tai buvo didžiausias tokio pobūdžio debiutas istorijoje.
Žvelgiant į šiuos įvykius galima pastebėti, kad Muskas palaipsniui siekia sukurti glaudžiau susijusių įmonių grupę. Apie galimą „Tesla“ ir „SpaceX“ bendradarbiavimo plėtrą jis kalbėjo ir anksčiau. Vis dėlto dabar klausimas tapo konkretesnis. Muskas teigė, kad abi bendrovės jau sudarė nepriklausomų valdybos narių komitetus, kurie nagrinėja galimo susijungimo sąlygas. Jis pripažino, kad ši idėja atrodo patraukli, tačiau jos įgyvendinimas gali būti sudėtingas.
Kuo toks susijungimas būtų naudingas?
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl Muskas nori sujungti bendroves, yra dirbtinis intelektas. Ši technologija tampa vis svarbesnė tiek automobilių gamybos, tiek kosmoso pramonės srityse.
Pavyzdžiui, „Tesla“ kuria savaeigius automobilius ir humanoidinius robotus „Optimus“, kuriems reikia didelės skaičiavimo galios. Tuo metu „SpaceX“ planuoja plėtoti duomenų centrus kosmose. Sujungus įmones būtų galima lengviau dalytis technologijomis, specialistais ir kitais ištekliais. Abi bendrovės taip pat dirba prie „Terafab“ projekto – dirbtinio intelekto lustų gamyklos Teksase.
Svarbus ir finansinis aspektas. Šiuo metu „SpaceX“ ir „Tesla“ rezultatai gana skirtingi. „SpaceX“ pirmą kartą po akcijų įtraukimo į biržos prekybą uždirbo 4,4 mlrd. dolerių ketvirčio pelno, o jos pajamos išaugo 161 proc. Tačiau bendrovė taip pat daug investuoja į plėtrą. Vien per ketvirtį investicijos siekė 19,6 mlrd. dolerių, daugiausia lėšų skiriant dirbtinio intelekto projektams.
„Tesla“ situacija sudėtingesnė. Jos grynasis pelnas sumažėjo 43 proc. ir siekė 787 mln. dolerių. Pajamos liko maždaug tokios pačios – apie 28 mlrd. dolerių, o pristatytų automobilių skaičius sumažėjo 2 proc.
Dėl šių priežasčių susijungimas galėtų būti naudingas abiem bendrovėms. Geresni „SpaceX“ finansiniai rezultatai galėtų padėti kompensuoti lėtesnį „Tesla“ augimą. Be to, vienoje įmonėje būtų paprasčiau paskirstyti darbuotojus ir finansinius išteklius tarp skirtingų projektų. Vis dėlto tokia nauda priklausytų nuo to, kaip būtų organizuotas bendras verslas ir kokios sąlygos būtų numatytos susijungimo sutartyje.
Muskas nori išlaikyti didesnę savo verslų kontrolę
Dar viena svarbi priežastis yra paties Musko įtaka bendrovėms. „SpaceX“ jis turi apie 48 proc. akcijų ir daugiau nei 80 proc. balsavimo teisių. „Tesla“ atveju jo akcijų dalis yra gerokai mažesnė – apie 20 proc.
Dar 2024 m. Muskas teigė, kad norėtų turėti bent 25 proc. „Tesla“ balsavimo teisių, nes kitaip jam būtų sunkiau vadovauti bendrovės dirbtinio intelekto ir robotikos plėtrai. Todėl susijungimas galėtų būti vienas iš būdų sustiprinti jo įtaką bendrame versle.
Galimas sandoris taip pat gali būti susijęs su jo finansiniais interesais. „Tesla“ vadovo atlygio pakete numatyti tam tikri veiklos tikslai ir sąlygos, susijusios su įmonės rezultatais bei galimais susijungimais. Dėl to toks sandoris Muskui galėtų turėti ne tik strateginę, bet ir asmeninę finansinę naudą.
Kodėl svarbus ir Trumpas?
Pagal „Bloomberg“ pateikiamą informaciją, susijungimą norima paskelbti 2027 m. pirmąjį pusmetį ir užbaigti iki Donaldo Trumpo prezidento kadencijos pabaigos 2029 m. sausį. Tai rodo, kad svarbus ne tik ekonominis, bet ir politinis šio sprendimo kontekstas.
Muskas ir Trumpas anksčiau buvo susipykę viešai, nors 2025 m. Muskas buvo įsitraukęs į prezidento išlaidų mažinimo iniciatyvas. Vėliau jų santykiai vėl pagerėjo. Muskas taip pat skyrė dideles sumas respublikonų politinėms kampanijoms remti. Remiantis jo remiamo politinio komiteto „America PAC“ atstovo pateikta informacija, nuo liepos jis paaukojo daugiau nei 276 mln. dolerių.
Politinis ryšys gali būti svarbus ir dėl to, kad abi bendrovės veikia srityse, kurioms reikalingi valstybės sprendimai. „SpaceX“ turi federalinių sutarčių, o „Tesla“ plėtoja savaeigio vairavimo technologijas, kurių veiklą prižiūri reguliavimo institucijos. Todėl pasikeitus politinei situacijai galėtų keistis ir šių bendrovių veiklos sąlygos.
Vis dėlto net ir palankesnė politinė aplinka nereikštų, kad sandoris būtų automatiškai patvirtintas. Jam vis tiek reikėtų įveikti reguliavimo procedūras ir gauti reikiamą akcininkų pritarimą.
Ar susijungimas tikrai įvyks?
Kol kas nėra garantijos, kad „Tesla“ ir „SpaceX“ taps viena bendrove. Nors jau sudaryti komitetai, kurie nagrinėja šią galimybę, galutinės sandorio sąlygos dar nėra sutartos. Be to, susijungimui reikėtų daugiau nei pusės „Tesla“ akcijų palaikymo.
Pats Muskas pripažino, kad tai gali būti sudėtinga užduotis, todėl galutinis sprendimas dar nėra aiškus. Daugiau informacijos apie bendrovės ateities planus gali paaiškėti per gruodžio 3 d. numatytą „Tesla“ akcininkų susirinkimą.
Apibendrinant galima teigti, kad galimas „Tesla“ ir „SpaceX“ susijungimas būtų susijęs ne tik su finansine nauda. Jis galėtų padėti Muskui lengviau plėtoti dirbtinio intelekto, robotikos ir kosmoso projektus bei sustiprinti savo įtaką šiuose versluose. Tačiau kartu išlieka nemažai neaiškumų – nuo finansinių sąlygų iki politinių ir teisinių kliūčių. Todėl kol kas galima kalbėti tik apie svarstomą galimybę, o ne apie jau priimtą sprendimą.
