Į Birštoną dirbti atvyksta žmonės iš Kauno ir net Marijampolės, tačiau daliai jų būstas kurorte per brangus. Kaišiadoryse veikianti bendrovė NEMATEKAS kasdien kelis šimtus darbuotojų iš Alytaus atsiveža autobusais, ir svarsto, kaip paskatinti juos įsikurti arčiau. Kauno rajono savivaldybė sprendžia, kaip palengvinti darbuotojų judėjimą tarp seniūnijų, nutolusių viena nuo kitos dešimtis kilometrų, ir sudaryti sąlygas patogiai gyventi savo gimtinėje.
Šie pavyzdžiai, aptarti Birštone vykusiame Kauno regiono forume „Regionas, kuriame norisi augti“, parodo, kodėl darbo vien vietos nepritraukia naujų gyventojų. Finansų viceministrės Rūtos Carik teigimu, investicijų naudą šeimos pajunta tada, kai greta galimybės užsidirbti atsiranda prieinamos paslaugos, vaikų švietimas ir patogesnis susisiekimas.
Investicijų grąža šeimos kasdienybėje
Pasak R. Carik, Kauno regionas turi geras sąlygas kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Čia veikia universitetai, stipri pramonė, gerai išplėtota transporto ir logistikos infrastruktūra. Šis derinys padeda įmonėms diegti technologijas ir modernizuoti gamybą. Žmogui tai gali reikšti galimybę rasti jo kvalifikaciją atitinkantį darbą ar kilti pareigose gyvenant tame pačiame krašte.
„Efektyvios investicijos į švietimą, sveikatos apsaugą ir socialines paslaugas kuria saugesnę bei patrauklesnę aplinką šeimoms“, – pabrėžia R. Carik. Viceministrė prie tiesiogiai juntamos naudos priskiria ir mažesnes kasdienes išlaidas, jas pasiekti padeda investicijos į viešąjį transportą bei žaliąją energetiką.
„Ekspertų vertinimu, 2025–2040 m. vienas Kauno regione investuotas euras turėtų atnešti 5,79 euro ekonominės grąžos. R. Carik atkreipia dėmesį, kad skirtinguose regionuose ekonominę grąžą kuria skirtingos investicijos. Kauno regione ji siejama su technologijomis ir modernia gamyba, Tauragės krašte – su žaliąja energetika ir tvaria pramone, Telšių krašte – su vietos pramone, smulkiuoju verslu ir kultūriniu turizmu. „Visuose šiuose regionuose investuota lėšų dalis tiesiogiai prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir atlyginimų augimo“, – sakė viceministrė.
Kas ir kodėl grąžina žmones į regionus
Renginyje dalyvavę savivaldos ir vyriausybės atstovai sutarė: šeimos ES investicijų naudą matuoja savaip,- ar randa vietą darželyje, ar vaikui prieinama pagalba mokykloje, ar po darbo dar gali grįžti namo autobusu.
Demografijos ir darbo rinkos ekspertas prof. dr. Boguslavas Gruževskis kalbėjo apie būtinybę kurti sugrįžimo į regionus kultūrą per investicijas į žmogų: „Jauni žmonės sugrįžta į patrauklią erdvę, jie mato teritoriją kaip galimybę. Reikia, kad jie norėtų grįžti, kad būtų tam sąlygos“. Pasak sociologo, žmonės sugrįžta ne vien į geografinę vietą, o į galimybę gyventi tokį gyvenimą, kokio nori.
Be to, prof.dr. B.Gruževskis sako, jog „sugrįžimas nebūtinai reiškia fizinį persikėlimą. Žmogus gali grįžti investuodamas, kurdamas verslą, mentorystės ryšius, bendradarbiaudamas su vietos organizacijomis ar dalyvaudamas regiono projektuose“.
Darbo vieta tampa namais
Birštono merė Nijolė Dirginčienė forume pasakojo, kad ES investicijos padėjo atnaujinti kurorto infrastruktūrą, ir atėjo laikas investuoti į žmogų, jo kompetencijas ir emocinę savijautą nuo mokyklinio amžiaus. „Šiandien vietos gyventojų visoms darbo vietoms užpildyti Birštone nebeužtenka, kvalifikuoti darbuotojai atvažiuoja iš kitų savivaldybių“,- pasakoja N.Dirginčienė ir prisimena, jog kadaise pati atvyko su šeima dirbti į Birštoną kaip jauna specialistė. Deja būstas kurorte nepigus, o lengvatinės paskolos jaunoms šeimoms netaikomos, tad vienas iš ateities prioritetų – būsto įperkamumas.
Kaišiadoryse šią problemą iš savo pusės mato verslininkė Egidija Vaicekauskienė. Jos įmonė iš Alytaus darbuotojus kasdien atsiveža trimis autobusais. Pasak verslininkės, svarbu sudaryti sąlygas, kad darbuotojai „įleistų šaknis ir gyventų šalia darbo su šeimomis“. Tam, jos vertinimu, reikėtų vietų darželiuose, galimybės nuvežti vaikus į toliau esančias mokyklas ir jų užimtumas po pamokų.
Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius pateikė kitokį pavyzdį. Bankrutavus drabužių siuvimo bendrovei „Šatrija“, atėjęs investuotojas subūrė atleistus darbuotojus ir kuria naują siuvimo verslą. „Svarbu, kad investuotojas priimtų vietos savivaldybę kaip partnerį. O ši palaikytų ateinantį verslą“, – teigė meras. Raseiniams jis priskiria ir privalumus, kuriuos šeimos vertina rinkdamosi gyvenamąją vietą – palyginti prieinamą būstą, žalesnę aplinką ir mažiau laiko spūstyse.
Ką mokykla gali pakeisti šeimos gyvenime
Birštono gimnazija yra vienas iš pavyzdžių, kaip ES investicijos pasiekia šeimas. Visos dienos mokyklos projektui numatyta apie 235 tūkst. eurų ES ir savivaldybės lėšų. Tai reiškia, kad mokykloje vaikai gali likti iki 17 val., ten ne tik paruošti pamokas, bet ir lankyti nemokamus būrelius, jei reikia – lengvai juos pasiekti ir grįžti į gimnaziją. Maža to, Birštono gimnazija, kryptingai įgyvendindama Tūkstantmečio mokyklos, lauko klasės ir kitus projektus, skirdama daug dėmesio specialistų komandai žurnalo „Reitingai“ duomenimis yra 38-oje vietoje tarp geriausių šalies mokyklų. Kaip pasakoja gimnazijos direktorius Alvydas Urbanavičius, „Mokykla ne turi ruošti vaiko gyvenimui, būdamas mokykloje jau gyvena, ir čia jis turi jaustis laimingas ir saugus“.
Daugiau sprendimų regionuose
Pagal 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą regionų pažangai numatyta 1,78 mlrd. eurų ES lėšų. Kauno regionui tenka didžiausia bendra suma – 289 mln. eurų. Skaičiuojant vienam gyventojui, tai 492 eurai, palyginimui – Tauragės regione – 1 288 eurai. Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, 2026 m. rugpjūčio pabaigoje pagal regionams skirtą programos dalį buvo sudaryta sutarčių už 1,34 mlrd. eurų, o išmokėta 247 mln. eurų, arba 14 proc. numatyto finansavimo.
„Nuo 2028 m. regionams bus suteikta dar daugiau savarankiškumo sprendžiant, kur nukreipti lėšas pagal jų specifinius vietos poreikius“, – apie planuojamą tvarką sako R. Carik. Dėl nacionalinio bendrojo finansavimo dalių ir pažangos vertinimo rodiklių dar deramasi. Nuo jų priklausys, kiek savivaldybės turės prisidėti savo lėšomis ir kaip turės parodyti, kad investicijos pasiekė žmones.
Kaip teigia Vaidotas Jakštas, Vidaus reikalų viceministras, iki šiol gajus stereotipas: „Duok merams pinigus, jie į trinkeles sudės. Tačiau tai nėra tiesa“.
„Pradėjom darbą nuo to, kad regionai turi patys numatyti būsimas investicijų kryptis. Regionai jau apibrėžę ateinančiam finansiniam laikotarpiui 224 investicijų kryptis (net 156 iš Kauno regiono)“ , -dėstė V.Jakštas. Pagal jas bus pasidalinta uždaviniais, numatyti prioritetai ir kiekvieno regiono atsakomybė už realiai pasiektus pokyčius.
