„Visa kita – nesvarbu“ skelbia šiemetinės „Sirenos“. O kas – svarbu?
Greta keturių skirtingų užsienio spektaklių pagrindinėje programoje, dešimties – lietuviškojoje, greta dvylikos pranešimų tarptautinėje jaunųjų teatro kritikų konferencijoje, festivalis „Sirenos“ pristato ir klubo programą, kurioje – net keturi kino filmai, pokalbiai su spektaklių kūrėjais, diskusijos ir skirtingų šalių kūrėjus jungiantis pasirodymas.
Kviečia pažinti Pippo Delbono kūrybą
„…O juk Bergmanas sakydavo: „Teatras – vieta, kur žmogus susitinka žmogų. Visa kita nesvarbu” – spalio 2 d. Lietuvos Nacionalinio dramos teatro salėje, vienintelį kartą festivalio programoje rodomo spektaklio „Orchidėjos“ metu žiūrovams kalbės italų režisierius Pippo Delbono. Jiems bus suteikiama galimybė susipažinti ir su vienu svarbiausių žmonių italų režisieriaus gyvenime – su jo mama. Anot P. Delbono, „Sirenose“ pristatomas spektaklis „…atkeliavo iš begalinio tuštumos jausmo, kuris liko su manimi po to, kai mama išėjo amžiams“. Spektaklyje, kupiname makabriškų motyvų, jautriai prisiliečiama prie prarastos motinos temos. Apie savo mirštančią mamą Delbono kalba ne viename savo kūrinyje, tarp kurių ir festivalio klube pristatomas kino filmas „Sangue – kraujas“.
Rugsėjo 30 d. „Skalvijos“ kino centre rodomas filmas kvies susipažinti su Delbono kurtu pasakojimu, kuriame veikia ir jis pats: tai istorija apie jo ir buvusio Raudonosios brigados lyderio Giovanni Senzani susitikimą. Apie susitikimą, kuriame susipina ir dviejų moterų istorijos: Pippo motinos Margaritos, uolios katalikės, ir Giovanni žmonos Anos, nusiteikusios prieš bet kokią ginkluotą formą ir nutarusios 23 m. laukti savo vyro, atliekančio bausmę kalėjime. Dvi susirgusios moterys miršta – iš pradžių viena, o po kelių dienų kita. Jos palieka du sužeistus vyrus – pažeidžiamus ir visiškai vienišus. Filmas, anot festivalio organizatorių, tai savotiška spektaklio kontekstą praplečianti įžanga į pažintį su Delbono mama ir jų santykiu.
O dieną prieš – gegužės 29 d. – Prancūzų instituto kino salėje bus kviečiama pamatyti prancūzų režisierės Yolande Moreau kurtą jautrią istoriją apie žmoną palaidojusio kavinės šeimininko ir psichiškai atsilikusios mergaitės draugystę. Pagrindinį vaidmenį kino istorijoje pavadinimu „Anri“ atlieka Pippo Delbono, taip pat vaidinęs tokių žymių režisierių kaip Peteris Greenaway‘us, Luca Guadagnino (kartu su Tilda Swinton) ar Bernardo Bertolucci filmuose.
„Spektaklis „Orchidėjos“ bus parodytas tik vieną kartą, – pasakoja festivalio direktorius Martynas Budraitis, – tačiau norime suteikti žiūrovams galimybę pažinti kuo platesnę šio įspūdingo italų aktoriaus ir režisieriaus kūrybos amplitudę – džiaugiamės, jog bendradarbiaudami su „Skalvijos“ kino centru ir Prancūzų institutu Lietuvoje galime leisti žiūrovams susipažinti su Delbono darbais ekrane“.
Dokumentinis kinas apie teatrą
Šiemet festivalis „Sirenos“, užuot prasilenkęs su kasmetiniu bendražygiu – Vilniaus dokumentinių filmų festivaliu, kviečia pamatyti dvi abiejų festivalių programoje pasirodysiančių dokumentinių kino filmų apie teatro kūrėjus premjeras. Rugsėjo 25 d. „Skalvijoje“ su legendiniais teatro režisierių Eimunto Nekrošiaus ir Krystiano Lupos kūrybinių procesų paveikslais ekrane supažindins Miko Žukausko ir Audronio Liugos filmai. Abiejų filmų prodiuseris – Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras.
M. Žukausko filme „Trikampiui pakilus…“ bus galima pamatyti žymaus lenkų režisieriaus Krystiano Lupos repeticijas, statant jo mylimiausio autoriaus Thomo Berhnardo paskutinį kūrinį „Didvyrių aikštė“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Šiose repeticijose – spiritizmo seansuose – dažnai neaišku, kur kalba pjesės personažai, o kur pats K. Lupa. „Regis, režisierius per savo asmeninę patirtį bendrauja su Th. Bernhardo dvasia“ – sako M. Žukauskas.
Tą patį vakarą žiūrovams bus pristatytas ir lietuvių kūrėjo Eimunto Nekrošiaus teatras: anot filmo autoriaus Audronio Liugos, filmas „Eimuntas Nekrošius: nutolinti horizontą“ – tai asmeniškas požiūris į režisieriaus kūrybinio darbo procesą iš arti. Tai – bandymas susieti čia ir dabar kuriamos ir jau išnykusios jo teatro Atlantidos skeveldras. Tai – atviras žvilgsnis į menininką ir žmogų, siekiantį per darbą nutolinti horizontą.
Tradicijų ir naujovių dermė
Festivalio klubo programoje tradiciškai bus kviečiama bendrauti su užsienio programos spektaklių kūrėjais, Prancūzų instituto bibliotekoje lietuvių ir prancūzų teatro festivalių vadybininkai, teatro kūrėjai bus kviečiami diskutuoti apie Europos teatro veidą ir ateitį, o paskutinėmis festivalio dienomis į pasirodymą viešoje erdvėje kvies Teatro agentūros ir lenkų kultūros platformos culture.pl bendras tarptautinis projektas su lietuvių ir estų menininkais „Petia ir vilkas: reinterpretacija“. Pasirodymo režisierius – žymus lenkų choreografas Rafałis Dziemidokas, anot lenkų kritiko Witoldo Mrozeko, „yra vienas netradiciškiausių lenkų šokio scenos personažų. Jis išsiskiria ne tik savo laikysena, bet ir ypatinga scenine asmenybe, publikos pajauta ir, nepaisant tokių skirtingų kontekstų kaip darbas su „Teatr Dada von Bzdülöw“ ar Lenkijos šokio teatru, jo paties meninio kelio paieška atsiskleidžia itin intelektualiais ir įspūdingais pastatymais“.
„Festivalio „Sirenos“ klubas yra nuolat kintantis, savęs ir savo klausytojo, žiūrovo, dalyvio ieškantis procesas, – teigia festivalio meno vadovė Audra Žukaitytė, – tai diskusijų, neformalių pokalbių radimosi erdvė, atvira norintiems iš arčiau susipažinti su kontekstą praplečiančiais kūriniais ir diskusijomis. „Sirenų“ klubas – kaip ir pats festivalis – tai erdvė pačiam svarbiausiam: žmonių susitikimui su žmonėmis“.
