Milo Venera, kaip viena reikšmingiausių meno istorijos skulptūrų, ir toliau žavi lankytojus šiais laikais. Marmurinis šedevras, esantis Luvro muziejuje, žymus dėl savo helenistinio meniškumo, grožio ir garsėjantis tuo, jog neturi rankų.
Kai statula buvo iškasta XIX a., jos istorija buvo visiškai nežinoma, kaip ir daugelio kitų branginamų senovinių objektų. Tačiau šiandien archeologai ir meno istorikai iš detalių sugebėjo sudėlioti pasakojimą, kuriame nagrinėjama ir paaiškinama galima kilmės vieta, nors deivės skulptūra išlieka apgaubta paslaptimi.
Milo Venera – kas ji?
Milo Venera, taip pat dar žinoma kaip Milo Afroditė, yra marmurinė skulptūra, kurią greičiausiai sukūrė Aleksandras iš Antiochijos II a. pr. Kr. pabaigoje. Joje matoma beveik nuoga, didesnė nei realiame gyvenime (2,03 m aukščio) moters figūra su klasikiniu S formos išlinkimu.
Jos kūną sudaro du marmuro blokai, taip pat „kelios dalys, [kurios] buvo sukurtos atskirai (biustas, kojos, kairė ranka ir pėda)“, remiantis Luvre pateikta informacija. Be to, skulptūra greičiausiai buvo nudažyta spalvotai ir išpuošta papuošalais, tačiau šiandien marmure neliko jokių pigmentų ar metalų pėdsakų.
Dėl savo nuogumo ir figūros su išlinkimais manoma, jog ši statula yra meilės deivė Venera. Vis dėlto ji taip pat gali reprezentuoti ir jūros deivę Amfitritę, turėjusią ypatingą reikšmę saloje, kurioje buvo rastas meno kūrinys.
Atradimas
Statulą 1820 m. atrado ūkininkas senovinėje nišoje Milo saloje, esančioje Egėjo jūroje. Nors buvo iškasta dalimis, jas buvo galima sudėti iš naujo. Statulos suskaldytos rankos – kairė, laikanti obuolį, ir dešinė, liečianti figūros juosmenį, visgi buvo palaikytos neoriginaliomis ir prie skulptūros nepridėtos.
Be to, figūra buvo rasta ant žodžiais iškalto pagrindo, kuris taip pat pasirodė esantis vėliau pridėta statulos dalis ir buvo pašalintas.
Vis dėlto net ir kaip nepilna skulptūra, ji iškart buvo pradėta laikyti šedevru. Statulą gavo Liudvikas XVIII, kuris 1821 m. ją padovanojo Luvro muziejui. Nors muziejus iš pradžių ketino restauruoti statulą, niekas negalėjo nuspręsti, kaip sudėti jos rankas. „Pasirėmusi į koloną, alkūne atsirėmusi į Arėją ar laikanti įvairius atributus“ – tai tik kelios iš daugelio galimybių, kuriomis galėjo būti apibūdinamas originalus statulos dizainas.
Kadangi Luvro muziejaus darbuotojai nesugebėjo susitarti dėl numatyto skulptūros estetinio vaizdo, ji buvo eksponuojama be rankų, o sprendimas vis dar nepriimtas.
Skulptūra šiandien
Beveik 200 metų skulptūra buvo gyvybiškai svarbi Luvro muziejaus nuolatinės kolekcijos dalis. Ši statula laikoma vienu vertingiausių ir populiariausių meno kūrinių muziejuje kartu su tokiais kūriniais kaip Leonardo da Vinčio „Mona Liza“ ir Mikelandželo „Mirštančiu vergu“.
Luvro muziejuje Milo Venera apibūdinama kaip „nesenstantis šedevras“ ir tikimasi, jog ji švies ir žavės lankytojus ateityje.
Taip pat skaitykite: Elegantiškos Renesanso skulptūros perkurtos taip, kad atsiskleistų jų žaismingos asmenybės [FOTO]
