© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas dėl nemokamos medicinos pagalbos nudžiugino ir sveikatos apsaugos ministrą socialdemokratą Vytenį Povilą Andirukaitį, ir jam oponuojančius opozicinius liberalus.

Sveikatos apsaugos ministras sako, jog išaiškinimas sustiprino jo poziciją dėl valstybinių ir privačių medicinos įstaigų finansavimo. “Tai sustiprins mūsų poziciją ir jokių netikėtumų nėra ir būti negali, nes aš pats esu Konstitucijos 53 straipsnio autorius”, – trečiadienį Lietuvos radijui sakė ministras.

“Labai džiaugiuosi ir išties privačiai medicinai, jei ji pagrįsta privalomuoju sveikatos draudimu, bus taikomi tie patys reikalavimai, ir ji neturės galimybių imti papildomų pinigų už atseit neva tai geresnį gydymą, galės imti pinigus už kavą, servisą, geresnę palatą, be eilės suteikimą ir taip toliau. Taip yra visoj Europos Sąjungoj, taip bus ir Lietuvoj”, – sakė ministras.

Liberalai tuo tarpu laikosi pozicijos, jog KT išaiškinimas patvirtino, kad “sveikatos apsaugos ministro fantazijos prasilenkia su įstatymais”.

“Šiandienos KT sprendimas įrodo, kad sveikatos apsaugos ministro V.P.Andriukaičio planai apriboti pacientų teisę gydytis skirtingose įstaigose ir gauti valstybės finansuojamas paslaugas prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui”, – Liberalų sąjūdžio išplatintame pranešime cituojamas partijos lyderis Eligijus Masiulis.

Liberalų vertinimu, KT išaiškinimas reiškia, jog negali būti ribojama paciento teisė gydytis skirtingose – valstybinėse ir privačiose – įstaigose ir gauti valstybės finansuojamas paslaugas, jie siūlo privalomas nemokamai teikti paslaugas nustatyti įstatymu.

KT trečiadienį paskelbė, jog Konstitucijoje įtvirtinta gyvybiškai būtinos nemokamos medicinos pagalbos garantija, todėl jeigu ši pagalba negali būti laiku ir kokybiškai suteikta valstybinėse gydymo įstaigose ir dėl to yra teikiama kitose sveikatos priežiūros įstaigose, jų patiriamos išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Teismo teigimu, gyvybiškai būtinos – reikalingos žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti – medicinos paslaugos turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto. Kita pagalba nemokamai teikiama, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.

“Didesnę negu gyvybiškai būtiną nemokamos medicinos pagalbos piliečiams apimtį įstatymų leidėjas gali nustatyti, tik jeigu tai atitinka valstybės finansines galimybes, t. y. jeigu valstybės biudžetui neužkraunama šių galimybių neatitinkanti našta, dėl kurios valstybė negalėtų įgyvendinti kitų savo funkcijų arba jai taptų daug sunkiau jas vykdyti”, – teigiama KTišaiškinime.

Teismas pabrėžė, kad valstybės biudžeto lėšos turi būti skiriamos valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose piliečiams teikiamoms nemokamos gyvybiškai būtinos medicinos pagalbos paslaugoms apmokėti, nuolatiniam šiai pagalbai teikti reikalingo šių įstaigų tinklo veikimui užtikrinti. Tačiau jeigu ši pagalba dėl tam tikrų aplinkybių negali būti laiku ir kokybiškai suteikta valstybinėse gydymo įstaigose ir dėl to yra teikiama kitose sveikatos priežiūros įstaigose, jų patiriamos šios pagalbos teikimo išlaidos taip pat turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

KT teigimu, įstatymų leidėjas turi įgaliojimus nustatyti, kad už tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus nemokamą medicinos pagalbą piliečiams, finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis) atsiskaitoma iš privačių finansavimo šaltinių: savanoriškojo sveikatos draudimo fondų lėšų, tiesioginiais pačių asmenų mokėjimais ir kt.

Į Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinti praėjusiais metais paskelbtą nutarimą, kreipėsi sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.

Ministras prašė išaiškinti nuostatas dėl Konstitucijoje įtvirtintos valstybės pareigos rūpintis žmonių sveikata, užtikrinti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, nemokamos medicinos pagalbos piliečiams sampratą.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: