2008-2012 metų Andriaus Kubiliaus vyriausybės veiklą ištyrę politologai teigia, kad reformų sėkmė didele dalimi priklauso nuo partijų pasirengimo prieš rinkimus, sprendimų priėmimo kadencijos pradžioje ir nuolatinio politinio dėmesio.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute pirmadienį pristatytoje monografijoje buvo tirta, kiek sėkmingas buvo A.Kubiliaus Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimas.
Knygoje analizuojama daugiabučių namų renovacijos programa, valstybės tarnybos ir pensijų reformos, asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkymas, aukštojo mokslo reforma bei Visagino atominės elektrinės projektas.
Mokslininkų analizuotuose atvejuose labiau dominuoja nesėkmingos reformos, tačiau, anot ekspertų, nepaisant krizės, ties mažuma balansavusios valdančiosios daugumos ir sudėtingų santykių joje, kabinetui pavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų reformuojant aukštąjį mokslą ir kaupiamąją pensijų sistemą, optimizuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą.
Instituto direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas sakė, kad nors Vyriausybei pavyko suvaldyti ekonominę ir finansų krizę, kai 2009 metais šalies ekonomika smuko beveik 15 proc., bet to “nepavyko išnaudoti struktūrinėms reformoms”.
Jo teigimu, aukštojo mokslo reforma įrodė, kad efektyvių rezultatų padeda pasiekti geras išankstinis pasiruošimas.
“Parengiamasis darbas buvo labai svarbus tam, kad reforma prasidėtų iš karto, vos tik prasidėjo naujas politinis ciklas”, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
Profesoriaus teigimu, sėkmingoms reformoms ypač svarbu, kad jas pradėjus būtų “nuolat išlaikomas už ją atsakingo politinio veikėjo dėmesys, nepaliekama tik įgyvendinančių institucijų nuožiūrai”.
Politikos ekspertai taip pat rekomendavo vyriausybėms apriboti prioritetų skaičių, imtis lyderystės buriant skirtingų pozicijų atstovus ir užtikrinant ankstesnių darbų tęstinumą.
“Lyderystė reiškiasi ne per vienišo herojaus vaidmenį, bet per žmonių aplink, nuo kurių priklauso įgyvendinimas, mobilizavimą. Tai labai svarbus dalykas, kurio smarkiai trūksta Lietuvoje”, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
“Svarbu sutarti, kur nėra ideologinių skirtumų, kur galima atrasti bendrus receptus, ir tada jų laikytis”, – pridūrė jis.
Jo teigimu, politologai taip pat pasigedo prezidentės Dalios Grybauskaitės “aktyvesnės lyderystės demonstravimo, ypač tokiais klausimais kaip Visagino atominė elektrinė”.
A.Kubiliaus vyriausybė buvo pirmasis ministrų kabinetas nuo nepriklausomybės atkūrimo, išdirbęs visą kadenciją.
“Pasirodo, kad turiu pranašystės dovaną. Kažkada, dar pačiame krizės viduryje dirbant vyriausybėje sakiau – žinote, dirbame taip, kad apie mūsų darbus bus rašomi vadovėliai”, – juokavo A.Kubilius.
Buvęs premjeras knygos pristatyme pirmadienį pagyrė mokslininkų darbą, tačiau sakė pasigedęs fiskalinės konsolidacijos ir dujų sektoriaus pertvarkos analizės.
Jis pabrėžė pritariantis politologų išvadai, kad reformų programa turi būti parengta dar iki rinkimų ir aiškiai išskirti keli esminiai prioritetai.
“Reformas lengviau daryti su šviežiu mandatu iš karto po rinkimų negu jas inicijuoti prieš kadencijos pabaigą. Tą atrodo visi žinome, bet kai tai tenka patirti savo kailiu, tai yra labai skausminga”, – kalbėjo A.Kubilius.
