Grandiozinis, daugiau nei 300 mln. eurų vertės „Rail Baltica“ transporto projektas artėja link finišo tiesiosios. Planuojama, jog 123 kilometrų ilgio ruožas nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno bus užbaigtas dar iki šių metų pabaigos.
„Rail Baltica“ projekto vadovas Antanas Zenonas Kaminskas pabrėžė, kad šiuo metu įgyvendinta 89 procentai viso projekto. Rugsėjį iš Kauno planuojama paleisti pirmąjį krovininį traukinį į Lenkiją.
„Kaunui atsiveria didelės perspektyvos, nes europinė vėžė sujungia didžiuosius Europos miestus, o pradėjus veikti Palemono logistikos centrui bus sukurtos ne tik papildomos darbo vietos, bet ir atsiras galimybė perkrauti krovinius ir nukreipti juos įvairiomis kryptimis, taip pat – vystyti smulkiąją gamybą, sandėliavimą“, – apie projekto reikšmę Kauno miestui sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Projekto „Rail Baltica“ tikslas – kokybiška, europinio standarto geležinkelio vėžė, sujungsianti Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir Helsinkį. Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių pradėjo tiesti europinio standarto vėžę. „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis sieks apie 1200 km, Lietuvoje – apie 333 km.
„Šiemet baigia galioti miesto strateginis 2005- 2015 metų planas, ir jame vienas iš pagrindinių principų buvo įvardintas, kad Kaunas 2015 metais taps sausumos logistikos centru. Šis strateginis uždavinys baigiamas realizuoti. Džiugu, jog suderintas ir Amalių pervažos iškėlimas, pati pervaža nebus visiškai uždaryta, ja galės naudotis ir pėstieji, ir dviratininkai, specialiųjų tarnybų transportas. Šiems darbams biudžete numatyta 100 tūkst. eurų, o visas savivaldybės indėlis į „Rail Baltica“ projektą siekia beveik 3 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Kauno vadovas Andrius Kupčinskas.
Projektas „Rail Baltica“ finansuojamas Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos TEN-T programos lėšomis. AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvos teritorijoje.
