Siekdamas išsaugoti istorinę atmintį bei supažindinti visuomenę su praeityje puoselėtomis vertybėmis, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) plečia savo muziejines ir viešąsias erdves. Vasario 11 d., ketvirtadienį, 11 val. universiteto Rektorato rūmuose (K. Donelaičio g. 58) bus iškilmingai atidaryta VDU istorijos menė.
“Mūsų siekis – VDU Rektorato rūmus paversti nedideliu, tačiau svarbią istorijos atkarpą įamžinančiu muziejumi. Siekiame šį pastatą kuo labiau praturtinti atminties ženklais, todėl istorinių eksponatų lankytojai galės rasti beveik visose jo erdvėse”, – sakė VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka.
Pažintis su istorija prasidės jau pastato pirmajame aukšte, kuriame parengta Aukštųjų kursų 90 metų jubiliejui skirta paroda, veikia S. ir S. Lozoraičių muziejus, galima apžiūrėti ilgametę VDU istoriją iliustruojančius daiktus bei nuotraukas. Įprastinius eksponatus papildys ir elektroninė archyvinių nuotraukų galerija. Antrojo aukšto fojė bus atidengti universiteto rektorių portretai, o šiame pastate dirbusių iškilių asmenybių nuotraukos bei autentiški pasakojimai kambariuose pristatys pastato kultūrinės, diplomatinės, mokslinės istorijos aspektus.
Pasak S. ir S. Lozoraičių muziejaus vedėjos, doktorantės Astos Petraitytės-Briedienės, Rektorato pastato istorija – išties įdomi ir turtinga. Jis statytas dar 1889–1890 m. Kauno tvirtovės Inžinierių valdybos viršininko rezidencijai. Tuometinė statinio paskirtis buvo gyvenamoji. Po Pirmojo pasaulinio karo ištuštėjusiame pastate 1919 m. įsikūrė Lietuvos Respublikos Švietimo ministerija, o nuo 1921 m. – Ministrų kabinetas, kuris čia veikė iki pat 1940 metų. 1934–1939 m. antrajame pastato aukšte gyveno užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis su šeima. Sovietmečiu pastatas naudotas švietimo reikmėms: čia įkurdintas Mokslo ir technikos komitetas, vėliau veikė vienas iš Kauno politechnikos instituto (dabartinio Kauno technologijos universiteto) fakultetų, o 1969 m. atidaryta Prekybos ir kulinarijos mokykla.
1997 m. pastatą nuspręsta rekonstruoti ir perduoti Vytauto Didžiojo universitetui. Šiandien čia ne tik įsikūręs VDU rektoratas, bet ir veikia S. ir S. Lozoraičių (tėvo, Užsienio reikalų ministro ir diplomato, bei sūnaus, diplomato ir universiteto Garbės daktaro) muziejus, kuriame galima apžiūrėti asmeninius Lozoraičių šeimos daiktus bei nuotraukas.
“Ekspozicijos autentiškumas leidžia atkurti ir parodyti praeitų laikų aplinką, jos dvasią bei per iškilius asmenis išryškinti neįkainojamas istorines vertybes. Šis muziejus lankytojams duris atvėrė dar 2000 metais” , – sakė muziejaus vedėja A. Petraitytė-Briedienė.
Siekiant suteikti visuomenei kuo daugiau progų gėrėtis muziejaus eksponatais, VDU istorijos menė bus atvira visuomenei, studentams, universiteto svečiams. Čia ketinama vesti paskaitas aukštesniųjų pakopų studentams, bus pasirašomos iškilmingos sutartys su svečiais iš Lietuvos bei užsienio, rengiami įvairūs kultūriniai ir visuomeniniai renginiai.
“Istorinės atminties išsaugojimui, iškilių asmenybių gyvenimo ir veiklos įamžinimui VDU bendruomenė visuomet skyrė ypatingą dėmesį. Ateityje netgi planuojame visas Rektorato pastato erdves paskirti vien tik muziejinėms bei viešosioms reikmėms, į kitas patalpas perkeliant dabar čia įsikūrusius universiteto administracijos darbuotojus”, – sakė VDU rektorius Z. Lydeka.
