Originalus pavadinimas: ease to us in our dreams
Metai: 2015 m.
Žanras: Drama
Cenzas: Žiūrovams nuo 13 metų
Kada: Birželio 5 d., 16:00 val.
Aprašymas: Aštuntajame pilnametražiame filme „Ramybė mūsų sapnuose“ režisierius Šarūnas Bartas drąsiai atsigręžia į svarbiausias savo gyvenimo moteris, jautriai apgaubia jas reikšmingu dėmesiu, bando paaiškinti jausmų subtilybes ir pasikliauja apgalvotų žodžių galia.
„Man patinka žodžiai. Žinau, ką jie reiškia. Todėl esu ypatingai reiklus žodžiams, kuriuos sakau ir naudoju“, – teigia Šarūnas Bartas.
Tai neabejotinai asmeniškiausias Lietuvos režisieriaus kūrinys, kuriame susipina vaidybinis kinas, realaus gyvenimo dokumentika ir nematyti archyviniai kadrai iš asmeninių vaizdo įrašų kolekcijos. Prieš operatoriaus Eitvydo Doškaus kamerą stoja pats Š. Bartas (tai jo antras pagrindinis vaidmuo savo filme po „Sidabrine gerve“ už geriausią režisūrą apdovanoto „Eurazijos aborigeno“), pirmą kartą vaidinanti režisieriaus dukra Ina Marija Bartaitė, iki šiol kine nematyta dabartinė jo gyvenimo draugė smuikininkė Lora Kmieliauskaitė, dėl vienintelės scenos į Lietuvą specialiai atvykusi rusų aktorė Klaudija Koršunova („Sidabrinės gervės“ laureatė už geriausią vaidmenį filme „Eurazijos aborigenas“) ir net kino kūrėjo šuo.
Anksčiau nufilmuoti archyvinės medžiagos kadrai ekrane trumpam atgaivina trejų Š. Barto filmų aktorę ir I. M. Bartaitės mamą Jekateriną Golubevą („Trys dienos“, „Koridorius“, „Mūsų nedaug“), kurios jau ketveri metai nebėra gyvųjų pasaulyje.
***
Vasara. Sodyba netoli Vilniaus. Atvykėlius iš miesto pasitinka didelis draugiškas šuo. Nuo kasdieninės rutinos pervargęs ir ieškantis naujų jėgų 50-metis Vyras (Š. Bartas) pakviečia praleisti savaitgalį paauglę Dukterį (I. M. Bartaitė), kuri po Mamos mirties ypatingai trokšta tvirtesnio tėviško glėbio.
Po nesėkmingai susiklosčiusio koncerto prie kompanijos prisijungia ambicinga smuikininkė ir jo Mylimoji (L. Kmieliauskaitė). Tarp reikšmingų pasirinkimų pasiklydusi jauna moteris puoselėja stiprius jausmus ir stengiasi išgelbėti byrančios meilės santykius, bet laikinai neberanda gyvenimo džiaugsmo.
Gražuolė Duktė vis dažniau susitinka su ilgai nematytu ir kiek vyresniu vaikystės Draugu (Edvinas Goldšteinas). Jai patinka atvirai bendrauti, važinėtis dviračiais, vaikštinėti miškais ir ieškoti meilės po medžiais su paslaptinguoju jaunuoliu, kuris labai gerai pažįsta visus apylinkės gyventojus ir žino jų įpročius, pomėgius, nuodėmes, paklydimus, svajones.
Vagiliauti pamėgęs vaikinas nedvejodamas pasisavina medžiotojų neatsargiai paliktą šautuvą. Jis nieko nebijo, slapstosi nuo policijos ir imasi stebėti žmones per užtaisyto ginklo taikiklį.
Gruodį Berlyne paaiškės šių metų Europos kino akademijos apdovanojimo vertas filmas. „Ramybė mūsų sapnuose“ – vienas iš 52 kandidatų.
APIE REŽISIERIŲ
Vienintelis Lietuvos režisierius per Nepriklausomybės laikotarpį pakviestas į Venecijos kino festivalio pagrindinę konkursinę programą (filmui „Laisvė“ 2000 m. atiteko neoficialus prizas už įtikinamiausiai atskleistą žmogaus ryšį su gamta), įsimintinai debiutavo Berlyno kino festivalio programoje „Jaunojo kino forumas“ su drama „Trys dienos“ (1992 m.), apdovanotas Ekumeninės žiuri premija ir FIPRESCI kino kritikų asociacijos diplomu, vėliau užsitikrinusiu Europos kino meno akademijos nominaciją už geriausią pirmąjį filmą.
Po to svarbiausiam Lietuvos kino ambasadoriui užsienyje Š. Bartui pavyko dvejus metus iš eilės patekti į Kanų festivalio oficialią programą „Ypatingas žvilgsnis“ su filmais „Mūsų nedaug“ (1996 m.) ir „Namai“ (1997 m.). Panašaus pasiekimo iki šiol nepakartojo nė vienas kitas mūsų šalies režisierius.
FILMOGRAFIJA
„Praėjusios dienos atminimui“ („In Memory of The Day Passed By“, 1989), „Trys dienos“ („Three Days“, 1991), „Koridorius“ („The Corridor“, 1994), „Mūsų nedaug“ („Few of Us“, 1996), „Namai“ („The House“, 1997), „Laisvė“ („Freedom, 2000), „Septyni nematomi žmonės“ („Seven Invisible Men“, 2005), „Eurazijos aborigenas“ („Eastern Drift“, 2010). „Ramybė mūsų sapnuose“ („Peace to Us in Our Dreams“).
