Antonas Ptuškinas, žinomas ukrainiečių kelionių vlogeris, turintis milijonus sekėjų socialiniuose tinkluose, dabar užuot rodęs kelionių reportažus informuoja pasaulį apie įvykius Ukrainoje. Kol baigsis karas, pasilikęs gyventi savo namuose Kijeve, Antonas iš vidaus stebi situaciją ir filmuoja ukrainiečių gyvenimą karo metu. Jo vaizdo įrašų siužetai pasakoja apie buvusį „Playboy“ modelį, dabar savanoriškai skutančią bulves virtuvėje, arba „Counter-Strike“ žaidėją, organizuojantį savigynos būrius, ir apie kitus nepakartojamus ukrainiečių herojus. Atrodo, Antono darbas duoda rezultatų, nes Rusija ateinantiems 50 metų jam uždraudė įkelti koją į jos teritoriją.
Antonas turi du YouTube kanalus – vieną rusų kalba (https://www.youtube.com/c/ptuxermann), o kitą – anglų (https://www.youtube.com/c/Antonsomewhere), taigi jo skleidžiamas žodis pasiekia didelę ir įvairią auditoriją. Vien Rusijoje jį seka apie 5 mln. žmonių, taigi naudodamasis šiuo privalumu, Antonas jiems aiškiai pasakė, kad karas Ukrainoje yra karas, o ne „specialioji operacija“. Žinoma, Rusijos vadovybei tai nepriimtina, taigi dabar Antonas galės apsilankyti Rusijoje tik sulaukęs 87 metų.
Prieš karą žymus vlogeris keliaudavo po pasaulį ir savo sekėjams pasakodavo istorijas iš tokių šalių kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, JAV, Namibija, Saudo Arabija, Europos šalys ir kitur, tačiau, kaip ir daugelis kitų ukrainiečių, prasidėjus karui jis metė savo pagrindinį užsiėmimą ir pradėjo kurti vaizdo įrašus apie ukrainiečių gyvenimą karo metu. Visi Antono pasakojimo herojai, kaip ir Antonas, prieš tai buvo sėkmingi verslininkai, tačiau užklupus nelaimei, vardu Rusija, tapo savanoriais, dirbančiais visiškai neatlygintinai. Jie padeda savo Tėvynei ne tik mūšio lauke, tačiau ir gelbėdami žmones iš bombarduojamų miestų, ieškodami finansavimo, tiekdami karo technologijas, patruliuodami gatvėse, gamindami valgyti ar išdalindami maistą kariams bei jo stokojantiems civiliams.
View this post on Instagram
Viena Kijeve įsikūrusi kavinė, pavadinimu „Dublior“, prieš karą garsėjo kaip populiari hipsteriška vieta, o dabar tiekia žmonėms nemokamą valgį. Darbuotojai negauna jokio atlygio, o savininkai išsilaiko leisdami savo pačių išteklius bei naudodamiesi žmonių paaukotais pinigais. Vien Kijeve yra per 30 restoranų, kurie per dieną pamaitina apie 15 tūkst. žmonių. Daria Astafieva yra viena iš savanorių, dirbančių tokiame restorane. Anksčiau ji garsėjo kaip „Playboy“ modelis, tačiau dabar virtuvėje skuta bulves. Kaip pati sako, kariauja „bulvių padalinyje“. Jos visi draugai ir šeima gyvena Kijeve ir ji, pamačiusi, kiek žmonių bėga iš Ukrainos, suprato, kad kažkas turi likti ir padėti.
Visa šalis solidarizuojasi ir kiekvienas Ukrainos pilietis kaip nors prisideda prie bendros gerovės. Serhij Pritula prieš karą buvo televizijos laidų vedėjas. Jo komanda per pirmas tris karo savaites Ukrainos kariuomenei sugebėjo surinkti apie 8 mln. dolerių. Jis stengiasi jai gauti reikiamos karo technikos. Iš Serhijaus pristatyto pikapo vienas kareivis numušė visą rusų lėktuvą, kainavusį apie 14 mln. dolerių, o jo tiekiami dronai renka svarbią informaciją iš priešų teritorijos, taip gelbėdami ukrainiečių karių gyvybes. Serhij negali nuslėpti pasipiktinimo, kad rusai, užuot saugoję savo karius ir naudoję pažangiąsias technologijas informacijai rinkti, kaip tai daro ukrainiečiai, siunčia į mirtį savo žmones.
Aleksandras Kohanovskis anksčiau dirbo e-sporto vadybininku ir buvo profesionalus „Counter-Strike“ žaidėjas, o dabar patruliuoja Kijevo gatvėse. Jis vadovauja dvidešimties pareigūnų ir penkių vadybininkų komandai, ieško finansavimo. Atlikdamas savo dabartines pareigas naudojasi visais anksčiau įgytais įgūdžiais, t. y. ne tik verslo vadybininko darbo patirtimi, tačiau ir „Counter-Strike“ žaidėjo. Kaip jisai pats mini, žaidžiant kompiuterinį žaidimą išmoktos reakcijos, taktikos, įgytas įgūdis vadovauti ir dirbti komandoje jam dabar padeda susidoroti su užduotimis karo metu.
Antonas Senenko, prieš karą dirbęs fizioterapeutu, dabar padeda žmonėms evakuotis iš Ukrainos miestų, įskaitant ir rusų okupuotas vietas. Paklaustas, kodėl jis rizikuoja savo gyvybe gelbėdamas kitus, Antonas atsako paprastai: „Kas kitas, jei ne aš?“ Atrodo, visi ukrainiečiai mąsto panašiai, nes jų nepaprasta vienybė ir susitelkimas stebina pasaulį. Antono Ptuškino reportažuose pristatomi žmonės – tik keli pavyzdžiai, kaip drąsiai Ukrainos žmonės kovoja už žmoniškumą.
Taip pat skaitykite: „Burning Man“ festivalis JAV dykumoje: laisvė būti savimi ir dovanojimas nesitikint atlygio [VIDEO]
