Vos prieš porą mėnesių Lietuvoje sugrąžinta šauktinių kariuomenė. Vos prieš dvi savaites paskelbti sąrašai, tarnauti pakviesti beveik 37 tūkst. jaunuolių. Nuo to laiko visuomenėje verda diskusijos. Šį projektą įvykdėme kartu su fotografe, politikos mokslų studente Neringa Rekašiūte. Norėjome atkleisti kitokio mąstymo pusę, įgarsinti ne dominuojančią poziciją, kuri garsiai šlovina kariuomenę ir palaiko archajišką vyriškumo sampratą, o kvestionuoti tai. Šia tema buvo labai daug komentarų, kuriuose buvo eskaluojama tema „Neini į kariuomenę – esi myžnius, bailys, vienu žodžiu tariant, – nesi vyras.“ Mums tapo įdomu – o kas yra tas vyras?
Man atrodo, kad dabar, XXI a. esant už lango, tas pats amžius po truputį turėtų ateiti ir į mūsų vidų bei mąstymą. Pasaulyje sparčiai kinta „moteriškumo“ ir „vyriškumo“ sampratos.
Tarnavimas lyčių stereotipams yra viena iš mūsų visuomenės problemų priežasčių. Moterys yra apibūdinamos kaip nuosaikios, silpnos, pažeidžiamos, turinčios atitikti vyraujančius grožio standartus, išlaikyti savo seksualumą netgi nėštumo metu, tarnauti savo vyrui ir šeimai, nustumiant savo interesus ir siekius į šalį, tokiu būdu jos užima šešėlinę poziciją, neretai tampa psichologinio ar net fizinio smurto aukomis. Norėdamos atitikti vyraujančius išvaizdos standartus, kartais žaloja savo sveikatą ir net suserga valgymo sutrikimais.
Vyriškumą, tuo tarpu simbolizuoja emocijų nerodymas, fizinis stiprumas, racionalumas, neretai – agresyvumas, brutalumas, apie kariuomenę užgimusių diskusijų atveju, ir gebėjimas žudyti – šie apibūdinimai lemia tai, kad vyrai, negebėdami išreikšti jausmų ir emocijų, neretai pasirenka smurtą prieš artimos aplinkos žmones, alkoholį, o kartais ir savižudybę. Taip pat, šie stereotipai skatina jų neatitinkančių vyrų diskriminaciją, prieš juos nukreiptas patyčias.
Moterys įgijo teisę balsuoti tik praėjusio amžiaus pradžioje, o štai jau šio amžiaus pradžioje mes Lietuvoje turime Prezidentę – moterį. Taip pat vis daugėja tėčių, besirenkančių tėvystės atostogas. Šis amžius yra puikus tuo, kad mes vis mažiau turime pateisinti archajiškus moteriai ir vyrui keliamus reikalavimus, galime lanksčiau patys rinktis mūsų vaidmenis visuomenėje, nepriklausomai nuo biologinės lyties.
Tačiau, kalbant apie šauktinių kariuomenę, mes grįžome kelis amžius atgalios. Prisiminėme vyrus, kaip žvėris, patinus, kurių užduotis yra eiti į girią ir sumedžioti bizoną šeimai. O tie, kurie nenori eiti į girią bizono yra labai lengvai apibūdinami – jie nėra „vyrai“.
Su Neringa Rekašiūte užfiksavome 14 skirtingų vyrų portretų ir užrašėme jų įžvalgas apie vyriškumą bei šauktinių kariuomenę. Suprantame, kad sistemai, nusistovėjusiems stereotipams ir įsitikinimams nėra įdomus atskiras individas ir jo mąstymas, bet juk tai – būtini pilietinės visuomenės veiksniai: nuomonių įvairovė, įsiklausymas į skirtingas pozicijas ir pagarba kito nuomonei bei pasirinkimui.
Klausite – kodėl šie vyrai verkia?.. O kodėl negalėtų? Norime pabrėžti, kad jautrumas, švelnumas, emocionalumas, pacifizmas yra savybės, kurios tinka ir moterims, ir vyrams. Už šias savybes žmogus negali būti smerkiamas, kaip ir už savo pasirinkimą bei nuomonę. Kviečiame susipažinti.
Nuotraukos – Neringa Rekašiūtė, nuotraukų retušavimas Simona Vaičytė, dėkojame už pagalbą Dominykui Stasiūnui bei Gintarei Kašelionytei. Ačiū visiems dalyviams.
Taip pat skaitykite: Izraelis nėra pavyzdys Lietuvai
