Paviešinus rengiamos lytiškumo ugdymo programos juodraštį, į Švietimo ir mokslo ministrę kreipėsi per trisdešimt nevyriausybininių organizacijų. Kreipimąsi, raginantį įvesti lytinį ugdymą, pagrįstą mokslo žiniomis, pasirašė ir „Jaunimo linija“ – pasirodo, nemaža dalis skambinančiųjų į šią pagalbos tarnybą susiduria su emociniais sunkumais dėl žinių apie lytinį ugdymą trūkumo.
„Mums skambina jauni žmonės ir mes labai aiškiai jaučiame, kad temos, susijusios su seksualumu, yra labai aktualios. Jeigu pavyksta užmegzti rimtesnį pokalbį, tai kartais susidaro įspūdis, kad tai pirmas kartas, kai paauglys su kažkuo šiek tiek vyresniu gali pasikalbėti, nuspręsti, ar yra pasiruošęs seksualiniam gyvenimui, kaip galima apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo ir pan.“, – sako „Jaunimo linijos“ vadovas, psichologas Paulius Skruibis.
Praėjusiais metais emocinės pagalbos telefonu linija atsiliepė į daugiau nei 80 tūkst. skambučių. Dalies jų galėjo ir nebūti – skambinantieji neretai klausia ir tokių klausimų kaip, ar galima pastoti pirmų lytinių santykių metu, nors atsakymus jie turėtų sužinoti mokyklos suole. Negaudami informacijos mokyklose, jaunuoliai toliau jos ieško, tačiau neretai – nepatikimuose šaltiniuose.
„Paaugliai, matydami, kad suaugę vengia kalbėti apie lytinius klausimus, patys pradeda gėdytis šios temos. Tuomet dažniausiais „informacijos šaltiniais“ tampa pornografija, televizija arba bendraamžių juokeliai – nė vienas nėra patikimas informacijos šaltinis ir, tikėtina, formuoja klaidingą įsivaizdavimą apie savo seksualumą bei žmonių santykius“, – sako „Jaunimo linijos“ Vilniaus padalinio vadovas Antanas Grižas.
2014 m. Lietuvos moksleivių sąjungos atlikta apklausa parodė, kad informacija apie lytiškumą švietimo įstaigose pateikiama fragmentiškai: pusė apklaustų moksleivių nurodė, kad jiems rūpimi lytiškumo klausimai mokyklose aptariami tik kartą ar kelis kartus per metus, beveik trečdalis – kad jie iš viso neaptariami. Taip pat beveik 60 proc. moksleivių nurodė informacijos ieškantys naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose arba klausiantys bendraamžių, o mokytojų teiravosi tik penktadalis.
Nevyriausybinės organizacijos į Švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę kreipėsi paaiškėjus, kad naujai rengiamos lytiškumo programos juodraštyje planuota mokytojus instruktuoti vengti „kalbėti apie ligas“, „visų rūšių kontracepcijos propagavimo“, propaguoti susilaikymą iki santuokos kaip vienintelį tinkamą būdą apsisaugoti nuo lytiškai plintančių infekcijų ir ankstyvų nėštumų.
