Šie metai – intensyvus rinkimų sezonas, priverčiantis pasitempti ir politikus, ir rinkimų organizatorius. Jie ne tik turi užtikrinti rinkiminio proceso skaidrumą, bet ir sudaryti sąlygas visiems balsavimo teisę turintiems gyventojams oriai išreikšti savo valią. Tai ypač aktualu kalbant apie socialiai pažeidžiamas grupes, tokias kaip žmonės su negalia ar vyresnio amžiaus asmenis.
Vietos neprieinamumas yra pažeidimas
2016 m. vykę Seimo rinkimai buvo svarbus įvykis, diskusijoms apie rinkimų prieinamumą suteikęs naują pagreitį. Tais metais Lietuvos negalios organizacijų forumas išsiaiškino, jog net 60 proc. balsavimo vietų buvo nepritaikytos rateliuose judantiems asmenims.
Rinkimų prieinamumo klausimas neapsiribojo tik surinkta statistika. 2018 m. pavasarį Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybės parlamento rinkimų metu žmonėms su judėjimo negalia nesudarė tinkamų sąlygų dalyvauti rinkimuose. Pareiškėjams priteistas ir neturtinės žalos atlyginimas. Tiesa, šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, kadangi pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą prašydami peržiūrėti priteistos žalos dydį.
Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė pastebėjo, kad po šio teismo sprendimo tiek VRK, tiek Lietuvos savivaldybių asociacija ėmėsi aktyvių veiksmų situacijai spręsti. Šios trys organizacijos pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo rinkimų srityje. Susitarimo tikslas – siekti, kad 2019 m. neįgaliesiems būtų pritaikyta ne mažiau kaip pusė rinkimų apylinkių balsavimo patalpų.
Pasak VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės, Komisija kreipėsi į savivaldybes ragindama peržiūrėti senas patalpas. Ji taip pat pastebi, kad pasikeitė ir pačių savivaldybių požiūris – administracijos noriai ieško būdų ir priemonių, kaip rinkimus padaryti prieinamesnius žmonėms su negalia.
Svarbiu žingsniu tapo ir priimtos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisos, įsigaliosiančios nuo liepos 1 d. Jomis savivaldybės tiesiogiai įpareigotos savo lėšomis užtikrinti balsavimo vietų pritaikymą žmonių su negalia poreikiams. Jei patalpų pritaikyti nėra galimybių, privalu išnuomoti tokias, kurios tiktų.
Žmonių su negalia lygiateisiškumą rinkimuose reglamentuoja ir kiti teisės akai. Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvencija, Lietuvoje galiojanti nuo 2010-ųjų gegužės, skelbia, kad ją ratifikavusios šalys žmonėms su negalia privalo užtikrinti lygybę naudojantis savo politinėmis teisėmis – visapusiškai dalyvauti tiek balsuojant, tiek kandidatuojant rinkimuose. Lygių galimybių įstatymas numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos privalo rengti, tvirtinti ir įgyvendinti priemones, skirtas užtikrinti lygias galimybes nepaisant asmenų negalios.
Balsavimas namie – pasirinkimas, ne prievolė
Kaip alternatyva balsavimui nepritaikytoje rinkimų vietoje kartais pateikiamas balsavimas namuose.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, prieš keletą metų tyrusi pareiškėjo skundą, konstatavo, kad tuometis siūlymas gyventojams su negalia balsuoti namuose yra nesuderinamas su JT neįgaliųjų teisių konvencija. Šis tarptautinis dokumentas įtvirtina pagarbos prigimtiniam žmogaus orumui, savarankiškumui bei nepriklausomumui principą.
„Kiekvienas turime teisę pasirinkti, kaip išreikšti savo politinę valią. Priverstinis balsavimas atskirai nuo kitų visuomenės narių apriboja asmens savarankiškumą. Seni pastatai ar lėšų trūkumas negali būti reikšmingesni nei žmonių teisė lygiavertiškai dalyvauti rinkimų procese“, – sako lygių galimybių kontrolierė.
Jai pritaria ir D. Juodkaitė. „Apie tai teismas yra pasisakęs labai kategoriškai – balsavimas namuose yra tik alternatyvus būdas. Primygtinis tokio būdo siūlymas vien todėl, kad apylinkė nepritaikyta, yra visiškai ydingas. Jei žmogus nori, dėl objektyvių priežasčių negali išeiti iš namų, balsavimas namuose yra geras kaip alternatyva, bet jis jokiu būdu neturėtų tapti pagrindine arba privaloma forma žmonėms su negalia“, – kalba ji.
Ką daryti?
VRK išleistoje atmintinėje rinkimų proceso organizatoriams yra nurodytas reikalavimas užtikrinti žmonių su negalia bei pagyvenusių asmenų teisę balsuoti bei nesunkiai patekti į balsavimo patalpas. Pagal VRK bei Lietuvos negalios organizacijų forumo rekomendacijas, savivalda turėtų:
Balsavimo kabinas įrengti pirmame aukšte. Atsakingi asmenys turėtų užtikrinti, kad į balsavimo patalpas būtų nesunku patekti sunkiau judantiems žmonėms, tad reikėtų vengti senų, nerenovuotų pastatų su laipteliais. „Pandusus galima išsinuomoti. Keletas laiptelių nėra problema, tiesiog reikia ieškoti sprendimų“, – primena D. Juodkaitė.
Nukreipiamuosius užrašus iškabinti aiškiai matomose vietose. Organizuojant rinkimus, būtina atsižvelgti į aklųjų ar prastai matančių žmonių poreikius, taip pat, įvertinti gyventojų galimybes susiorientuoti aplinkoje.
Informaciją pateikti tinkamame aukštyje. Privalu atsižvelgti į rateliais judančiųjų galimybes kokybiškai perskaityti jiems reikiamą informaciją.
Įrengti bent vieną balsavimo kabiną sunkiau judantiems rinkėjams. Apylinkėje turi būti bent viena kabina, kurioje gyventojai balsavimo biuletenį galėtų užpildyti atsisėdę arba neįgaliojo vežimėlyje. Tokia kabina turėtų būti platesnė, joje įrengtas staliukas – žemesnis.
Pateikti paprastai suprantamą informaciją. D. Juodkaitė išskiria du svarbius etapus: a) lengvai suprantamą informaciją apie patį rinkimų procesą (įskaitant viešas nuorodas, kaip rasti arčiausiai esančią visiems prieinamą apylinkę); b) informaciją balsavimo patalpose. Informacija apie kandidatus, biuletenio užpildymo tvarką turi būti pateikiama įvairiais formatais – didesniu šriftu, neregiams prieinamu būdu, parašyta lengvai suprantama kalba. Tokia informacija atitiktų vyresnių, aklųjų ir silpnaregių, intelekto negalią turinčių ir kitų asmenų poreikius.
2019 m. savivaldybių tarybų rinkimai vyks kovo 3 d. Gegužės 12 d. bei gegužės 26 d. numatomi Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai. Patikrinti, ar apylinkė yra pritaikyta rinkėjams su negalia galima ČIA. Pritaikytos apylinkės pažymėtos specialiu ženkliuku.
