Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkė Dangutė Mikutienė skandalu pavadino situaciją, jog medikamentai nevaisingumo gydymui yra nekompensuojami.
Komiteto vadovė taip pat pabrėžė, jog tokius vaistus kompensuoti galima ir iki priimant įstatymą dėl pagalbinio apvaisinimo, nes medikamentinis gydymas taikomas dar iki šios procedūros. “Pagalbinis apvaisinimas yra paskutinė procedūra, kai nebeveiksmingos visos kitos technologijos”, – sakė komiteto vadovė. Komitetas trečiadienį surengė niekaip nepriimamo Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto klausymus.
“Šiandien mane labai suneramino tas faktas, kad Sveikatos apsaugos ministerija visiškai nefinansuoja medikamentinio gydymo, tai yra skandalas, ir čia visiškai nereikia įstatymo, tai yra liga, ir tai ligai medikamentai turi būti finansuojami. Dabar finansuojama tik specialisto konsultacijos”, – sakė D.Mikutienė.
MINISTERIJA: FARMACININKAI NETEIKIA VAISTŲ KOMPENSAVIMUI
Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė tvirtino, jog kai kurių ligų, irgi susijusių su nevaisingumu, medikamentinis gydymas yra kompensuojamas, o hormoninių preparatų įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą, išskyrus vieną atvejį, farmacijos įmonės nepateikė – o tai yra įprasta procedūra vaistą įtraukti į kompensuojamų sąrašą.
“Procedūra pateikti vaistą į kompensuojamų vaistų sąrašą yra tokia – paprastai vaistų firma visą informaciją apie vaisto efektyvumą, kainą ir visa kita pateikia komisijai, ir komisija sprendžia, ar tas preparatas yra ekonomiškai naudingas, mediciniškai veiksmingas, ir sudėjus tuos aspektus sprendžia, ar tai galėtų būti kompensuojama”, – po klausymų žurnalistams sakė L.Vaidelienė.
Pasak jos, stimuliacijai nevaisingumo atveju naudojami hormoniniai preparatai yra nekompensuojami, tačiau vienintelį kartą tokį preparatą įtrauktį į kompensuojamų vaistų sąrašą farmacijos įmonė pateikė beveik prieš dešimtmetį. “Negaliu pasakyti, kodėl konkrečiai jis buvo nepriimtas kompensuoti, bet tuo metu jis buvo atmestas”, – sakė viceministrė.
Ji taip pat pabrėžė, jog negalima sakyti, kad nevaisingumas visiškai nėra gydomas kompensuojamais vaistais, nes nevaisingumą gali lemti ir endometriozė, ir miomos, o šių susirgimų gydymui vaistai kompensuojami.
SRK vadovė D.Mikutienė ragino ministeriją pasikviesti farmacininkus, paraginti juos preparatus nevaisingumui gydyti pasiūlyti įtraukti į kompensuojamų medikamentų sąrašą, kad teisinė procedūra pajudėtų į priekį.
PAGALBINIO VAISINGUMO PROCEDŪROMS – 800 TŪKST. EURŲ
Dirbtinio apvaisinimoteisinis reglamentavimas Seime stringa susidūrus dviem požiūriams dėl embrionų kūrimo: konservatyvioji pusė siūlo leisti embrionų sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų, o liberalesnio požiūrio šiuo klausimu atstovai siūlo leisti sukurti iki dešimties embrionų ir juos šaldyti. Vyriausybė siūlo reglamentuojant dirbtinį apvaisinimą neapsiriboti trimis embrionais.
Pasak D.Mikutienės, įstatymą bus siekiama pagaliau priimti šią sesiją. Priėmus jį, brangios pagalbinio vaisingumo procedūros galės būti kompensuojamos Valstybinės ligonių kasos, tam jau numatyta daugiau kaip 800 tūkst. eurų.
Viceministrė taip pat pabrėžė, jog pagalbinio apvaisinimo procedūras, kurios šiuo metu prieinamos tik privačiose klinikose, įsigaliojus įstatymui galės atlikti ir valstybinės ligoninės, kurios tam jau rengiasi. “Pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra teikiamos (privačiose klinikose), bet kadangi nėra reglamentuota, valstybinės įstaigos to negali daryti. Mes ir kalbėjome, kad specialistai yra, Vilniaus Santariškių klinikos ir įrangą jau perkasi, Kaune specialistai yra, ir čia tik įstatymo klausimas”, – sakė L.Vaidelienė.
LENKAI ĮSTATYMĄ JAU TURI
Lietuvai niekaip nepriimant pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą, nacionalinėje teisėje įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo standartų.
Nors žmonių audinių ir ląstelių, tame tarpe ir lytinių, naudojimo reglamentavimas paliktas valstybių narių kompetencijai, tačiau valstybei leidžiant naudoti tam tikrus audinius ir ląsteles, o Lietuvoje atliekamas dirbtinis apvaisinimas in vitro, jos teisėje turi būti įtvirtinti europiniai tokių procedūrų kokybės ir saugumo standartai.
“Lenkijoje, lygiai taip pat katalikiška šalis, labai ilgai ir sunkiai buvo priiminėjamas įstatymas, jis nebuvo priimtas laiku, ir jiems buvo procedūra vykdoma EK, ir 2014 metų pabaigoje jiems buvo pateikta išvada, kad jie turi apmokėti viso proceso išlaidas. Baudos jiems atskirai neskyrė, bet išlaidas už keletą metų bylinėjimosi jie turėjo apmokėti, sumokėję tuos pinigus jie šį įstatymą šiaip ne taip šiemet priėmė”, – tvirtino viceministrė.
Projektai dėl pagalbinio apvaisinimo Seime svarstomi jau antrą kadenciją. Seime pagrindinės diskusijos kyla dėl to, ar leisti embrionų šaldymą. Liberalaus reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą, jie remiasi nuostata, kad gyvybė atsiranda nuo apvaisinimoakimirkos. Kita pusė argumentuoja, kad leidus embrionų šaldymą labiau saugoma moters sveikata, nes sumažėja pakartotinio hormoninio stimuliavimo būtinybė, didesnė tikimybė, jog procedūra baigsis sėkmingu nėštumu.
MEDIKAI: ŽMOGUS PATS TURI PASIRINKTI
Komiteto klausymuose kalbėję medicinos, tiek privačių, tiek valstybinių įstaigų, mokslo atstovai pasisakė už galimybę neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus ir leisti juos šaldyti. Sveikatos mokslų universiteto doc. Eglė Drejerienė sakė, jog lygiuojantis į geriausią medicinos praktiką reikia siekti, kad dirbtinio apvaisinimo metu būtų implantuojamas vienas embrionas, o ne keli, tad tam būtinas jų šaldymas.
“Mes susiduriame su kai kurių ideologinių pažiūrų sandūra ir pasiekti sutarimą šioje vietoje labai sunku, tačiau mes turime lygiuotis į gerą medicinos praktiką, įrodymais pagrįstą mediciną, ir visgi dabar prioritetinis pagalbinio apvaisinimo siekinys yra vienavaisis nėštumas, nes daugiavaisis nėštumas laikomas pagalbinio apvaisinimo komplikacija. Europoje, pažangiose šalyse, ypatingai Skandinavijoje, į gimdą perkeliamas vienas embrionas. Daugiavaisis nėštumas yra lydimas daugelio komplikacijų, todėl vienavaisis nėštumas turėtų būti prioritetiniu pagalbinio apvaisinimo siekiniu ir Lietuvoje”, – kalbėjo medikė.
“Šį siekinį būtų galima įgyvendinti tik tuomet, kai yra kokybiškas embriologo darbas, kokybiška laboratorija ir labai kokybiška embrionų šaldymo programa. Embrionų šaldymo procedūra egzistuoja Europoje nuo 1984 metų”, – kalbėjo medikė, taip pat dirbanti ir privačioje įstaigoje, Vaisingumo klinikoje.
“15 metų Lietuvoje kalbama apie pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris niekaip, prieštaraujant vienoms ar kitoms partijoms, nepasiekia dienos šviesos. Visame pasaulyje, bent ES, šis įstatymas funkcionuoja, ir Lenkija, kuri katalikiška valstybė, irgi priėmė šitą įstatymą”, – sakė Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. Gražina Drąsutienė ragino priimti įstatymą. Ji taip pat kėlė klausimą, kodėl sprendžiant nevaisingumo gydymo klausimus laužomos ietys dėl ideologijos, kai sprendžiami iš esmės medicininiai dalykai.
“Tai yra medicininiai dalykai, juk mes nepriimame įstatymų, kaip gydyti mioma sergančią moterį, nepriiminėjame įstatymų sprendžiant kito organo onkologinę ligą, o kažkodėl šioje vietoje susiduria daug neaiškių dalykų ir nesinori, kad Lietuva plauktų negražiai visame ES kontekste. Aš manau, kad dvasininkai, kurie reiškia kitą nuostatą, kuri prieštarauja medicininiams dalykams, jie turi dideles galimybes išauklėti šeimas, moteris taip, kad jos pačios pasirinktų, ar joms vieną embrioną ar du, pasirinktų procedūros apimtį. Manau, kad čia visi turi galimybių veikti. Žmogus pats turi pasirinkti”, – kalbėjo G.Drąsutienė.
VYSKUPAI: EMRIONAS NE DAIKTAS
Vyskupų konferencijos atstovas teisininkas Vygantas Malinauskas tuo tarpu tvirtino, jog medikų siūlomas požiūris yra ydingas vertinant etiniu, moraliniu aspektu. “Embrionas negali būti laikomas daiktu, kurio, kai nebereikia, gali atsikratyti. Net ir gerų tikslų negali siekti bet kokiomis priemonėmis. Tikslas yra turėti vaikų ir tą padaryti veiksmingiau, dėl to negali aukoti pagarbos žmogaus gyvybei arba principo, kad embrionas nėra kažkoks eilinis organas ar daiktas, kurių gali prigaminti tiek, kiek patogu, kad būtų kuo greičiau ir veiksmingiau, o po to jais tiesiog atsikratyti”, – sakė Vyskupų konferencijos atstovas.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimoprocedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu “Dėl dirbtinio apvaisinimotvarkos patvirtinimo”.
Kol pagalbinis apvaisinimasnėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Priėmus įstatymą, pagalbinio apvaisinimoprocedūros, kaip ir kitos gydymo paslaugos, galėtų būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.
