Populiariausia mano seminarų, kuriuos užsisako mokyklos, tema yra „Skirtingų vaikų – skirtingas mokymas“. Ir aš manau, kad tai šiuo metu tikrai aktuali tema. Tik man kartais nesmagu, kai mokyklose sužinau ką nors tokio, ką lyg ir turėčiau žinoti…
*
Kauno pagrindinio ugdymo mokykloje, seminaro pabaigoje komentuodama mano teiginius, viena mokytoja atsidusdama pasakė: „Taip tai taip, bet kai klasėje yra 30 mokinių, ne viską gali pritaikyti…“
Aš tiek sutrikau, kad net nespėjau išsiaiškinti – tai jų mokykloje klasėse yra po 30 mokinukų (iki aštuntos klasės)?! Gal kas atsilieps į šį įrašą ir man paaiškins, kaip iš tiesų yra, o kol kas panagrinėsiu teoriškai…
*
Moksleivių skaičiui šalyje mažėjant, jokioje mokykloje jokiu būdu klasėse neturi būti po 30 mokinių! Bent jau iki aštuntos klasės – jokiu būdu! Jei taip yra – kalčiausi moksleivių tėvai. Tik visai savo vaikų nemylintys tėvai gali leisti mokinukus į perpildytas klases, kai tikrai netoliese, kitoje mokykloje, turi būti klasių, kuriose yra ne daugiau kaip po 26 moksleivius (tai mūsų klasių „viršutinė riba“; bet mes juk gimnazija!).
*
Neleidžia perkelti vaikų? Kas neleidžia? Kas jiems leidžia neleisti? Tėvai! Jei tai savivaldybės sprendimas – keisti savivaldybę! Jei tai dar kokio nors bukagalvio sprendimas – keisti bukagalvį!
Jei taip atsitiktų bent laikiniai, kol bukagalviai nepakeisti, reikia susiburti ir įsteigti privačią mokyklėlę. Bent laikinai. Tai jau šimtą kartų geriau, nei dabar visame pasaulyje plintanti liga mokyti vaikus namuose.
*
Normalioje klasėje, kurioje yra 22-24 moksleiviai, mokinukas gali ir mokytis, ir „socializuotis“. Abiejų dalykų vaikui labai reikia! Klasėje, kurioje yra 30 ar daugiau moksleivių, vaikas gali tik mokytis gyvenimo: įtikti ir patikti, prisitaikyti ir apsiginti, pabūti ir pasirodyti, pasikalbėti ir pažaisti… Tai, žinoma, svarbu, labai svarbu! Bet nepakanka… Reikia dar išmokti, išgirsti, suprasti, patirti, pabandyti, sukurti, ištaisyti… Kitaip sakant, reikia bent šiek tiek mokytis pagal mokyklinę programą. Kodėl sakau „šiek tiek“? Tai – mano seminarų turinys. Negalima ir nereikia visų mokyti visko ir po lygiai. Negalima pamiršti kinų patarlės: „Galima atvesti kupranugarį prie šaltinio, bet negalima priversti jo gerti.“ Tai turi žinoti ir mokytojai, ir moksleivių tėvai.
