Žlungančios “Lietuvos jūrų laivininkystės” (LJL) kontrolę perėmę “Lietuvos geležinkeliai” mato tarpusavio bendradarbiavimo galimybių, tačiau pirmiau sieks įsitikinti jų naudingumu ir atsiperkamumu, teigia geležinkelių vadovas.
“Lietuvos geležinkelių” generalinis direktorius Stasys Dailydka BNS teigė, kad šiuo metu įmonės pasamdyti nepriklausomi konsultantai – bendrovė “Ernst&Young Baltic” – ruošia veiksmų planą dėl LJL veiklos perspektyvų. Anot jo, ekspertų išvadų laukiama artimiausiomis dienomis, tuomet klausimas bus perduotas geležinkelių valdybai ir įmonės akcininkei Susisiekimo ministerijai.
“Kiekviena problema kažkiek kainuoja. Pažiūrėsim, jei kaina tos problemos bus priimtina ir reali, priimsim vienokius sprendimus, jei ta kaina bus per didelė – kitokius”, – BNS sakė S.Dailydka.
Geležinkelių vadovas teigė, kol kas negalintis pasakyti, kiek lėšų gali pareikalauti LJL gelbėjimas.
“Viskas keičiasi, sumos tikslinamos. Jei ten būtų puiki apskaita, tai gal nebūtų tų problemų, o ten reikia tyrinėjimo metodų ir net reikėtų auditą siųsti, kuris turėtų giliau panagrinėti. Ekspertai visko neiškapstys. Nežinome visų skolų, gal dar kažkas iškils”, – kalbėjo S.Dailydka.
Jo teigimu, “Lietuvos geležinkeliai” turi finansinių pajėgumų padėti LJL, tačiau viskas priklausys nuo to, ar investicijos galėtų atsipirkti.
“Pinigų niekuomet nebuvo laisvų. Jei tuos pinigus turi, tai juos turi kur panaudoti. Pas mus projektų ir galimybių yra daug ir mes visuomet turime ką padaryti (…) Bet jeigu bus čia (gelbėjant LJL – BNS) nauda ir matysim, kad galim naudą padaryti, gal kalio trąšas galime vežti, nes turime sutartis su “Belkalij” (…) Bankas yra didžiausias kreditorius ir nuo jo pozicijos priklausys tolesni veiksmai. Mes įveiksim viską, ką reikia, jeigu tai apsimokės, jei neapsimokės, tai aišku nedarysim”, – sakė “Lietuvos geležinkelių” vadovas.
Pasak S.Dailydkos, dauguma LJL laivų šiuo metu yra išlaisvinti, bandoma iš jų uždirbti, tačiau nepaisant to įmonė yra atsidūrusi “apgailėtinoje padėtyje”.
“Nėra žmonių, nėra kas iki galo viską darytų, dėliotų. Apgailėtinoje būklėje pati įmonė ir apgailėtinoje situacijoje atsidūrė. Čia faktas, kurio niekas nepaneigs. Bet čia niekas nekaltas – daug metų niekas nesigilino ir nusigyvenome iki tokio lygio”, – komentavo S.Dailydka.
Vyriausybė rugsėjo viduryje uždarame posėdyje nutarė didinti “Lietuvos geležinkelių” įstatinį kapitalą, perduodant valstybei priklausančius 56,66 proc. LJLakcijų. “Lietuvos geležinkelių” įstatinio kapitalo padidinimas Registrų centre įregistruotas rugsėjo 28 dieną.
Registrų centro duomenimis, “Lietuvos geležinkelių” įstatinis kapitalas padidintas 117,083 mln. eurų, tačiau, pasak S.Dailydkos, didžiąją dalį šios sumos sudarė dar 2012 metais įmonės sukurtas turtas. Jo teigimu, LJL akcijos buvo įvertintos po 1 centą. BNS skaičiavimais, tokiu atveju “Lietuvos geležinkelių” kapitalas dėl perimtų LJL akcijų padidėjo tik 469,5 tūkst. eurų.
5,53 proc. LJL akcijų valdo Danijos DFDS, likusias – smulkūs akcininkai. 100 proc. “Lietuvos geležinkelių” akcijų turi valstybė.
Susisiekimo ministerija liepą buvo iniciavusi LJLbankrotą, tačiau vėliau susitarus su SEB banku dėl beveik 15 mln. eurų paskolos atidėjimo, bankroto procedūros buvo sustabdytos. Rugpjūčio pradžioje “Lietuvos geležinkeliai” suteikė 3 mln. eurų paskolą, kuri buvo skirta išvaduoti pasaulio uostuose įstrigusius laivus.
LJL birželio pabaigoje turėjo 19,8 mln. eurų skolų, pirmąjį pusmetį ji patyrė 4,2 mln. eurų nuostolių.
