Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) ir Kauno miesto savivaldybės sudaryta komisija paskelbė Kongresų, konferencijų ir koncertų (KKK) rūmų statybos vietos parinkimo konkursojuo laimėts.
Norą dalyvauti Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų statybos vietos parinkimo urbanistinio supaprastinto atviro projekto konkurse buvo pareiškę 14 dalyvių. Geriausiu projektu išrinktas „Kitas Krantas”. Antroje vietoje liko „Metropoliten ccK”, trečioje – „Kaunas C3″.
Laimėjo originalią vietą pasiūlę projektai
„Šie rezultatai dar nėra galutiniai. Atplėšus vokus su autorių vardais, dar bus tikrinama dokumentacija”, – pasibaigus uždaram posėdžiui teigė KAUET direktorė, vertinimo komisijos pirmininkė Jūratė Merkevičienė.
Vokus su urbanistinių projektų autorių vardais komisija atplėš spalio 23 d. Vertinimo komisija atrinko dar tris projektus, pretenduojančius gauti paskatinamąją premiją. Tai – „Kablys”, „Sala_2030″, „Tėkmė”.
Pasak komisijos pirmininkės J. Merkevičienės, pirmas dvi vietas laimėjusiuose projektuose KKK rūmams statyti siūloma alternatyvi erdvė, esanti H. ir O. Minkovskių gatvėje šalia Vytauto Didžiojo tilto. Kauno miesto savivaldybė architektams buvo pasiūliusi teritoriją greta bendrovės „Kauno grūdai”.
Trečią vietą laimėjusiame „Kaunas C3″ projekte KKK rūmams siūloma „Britanikos” viešbučio teritorija. Darbo autoriai siūlo nugriauti nebaigtą statyti ir vaiduokliu tapusį pastatą , o jo vietoje pastatyti naują šiuolaikinės nuosaikios architektūros statinį.
Pasiūlė naują vietą
„Konkursas šiek tiek nustebino. Rūmams buvo pasiūlytos originalios, nei savivaldybės, nei KAUET nesiūlytos vietos. Įdomu tai, kad gerai įsigilinus matyti, jog šios vietos turi realų pagrindą. Konkursą laimėjusi vieta parinkta taikliai. Ją pasiūlė net du pirmas vietas laimėję dalyviai. Šioje vietoje naujasis statinys būtų matomas iš visų pusių ir neužgožtų kitų objektų. Informaciją apie konkurso rezultatus pateiksime miesto tarybai. Belieka brandinti rūmų idėją ir, esant galimybei, kitais metais pradėti techninio projekto bei detaliųjų planų rengimo procedūras”, – konkurso rezultatus komentavo Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Pirmos vietos laimėtojui numatyta 15 tūkst. Lt premija, antros vietos laimėtojui – 12 tūkst. Lt, trečios vietos laimėtojui – 8 tūkst. Lt. Taip pat įsteigtos penkios paskatinamosios premijos po 3 tūkst. Lt.
Iš urbanistikos profesionalų lūpų – teigiami įvertinimai
Konkurso dalyviams buvo keliami reikalavimai sukurti patrauklią kauniečiams viešąją erdvę, skatinti gretimos aplinkos atgaivinimą, plėsti miesto visuomenių objektų ir erdvių tinklą, gerinti miesto aplinkos kokybę, rūmus formuoti kaip objektą, susijusį su miesto gamtiniu karkasu.
„Šiame konkurse buvo akcentuojamas pastato vietos parinkimas, atsižvelgiant į miesto dalies vystymosi perspektyvas, simetriją, išsidėstymą. Tokios reikšmės statinys kaip KKK rūmai turi naują prasmę ir urbanistinį bei architektūrinį poveikį. Komisijoje dalyvavę urbanistikos profesionalai šią mūsų iniciatyvą įvertino kaip labai gerą postūmį harmoningai miesto plėtrai”, – vertino konkurso svarbą miesto meras A. Kupčinskas.
Miestas gavo atsakymus
KKK rūmų vietos parinkimo konkurse buvo pristatyta 14 projektų, tuo tarpu kiek anksčiau vykusiame architektūriniame konkurse Klaipėdoje buvo pasiūlyti tik 6 darbai. Pasak konkurso komisijos nario prof. Algio Vyšniūno, konkursas Kaune surengtas solidžiai, komisiją sudarę šios srities ekspertai dirbo puikiai, o pasiūlyti projektai buvo profesionalūs.
„Kaunas tikrai gavo atsakymų dėl perspektyvių miesto vystymui vietų. Tai didžiausias konkurso privalumas. Bendrasis planas į teritoriją žvelgia globaliai, o čia išstudijuotas konkrečių vietų potencialas. Su bendrojo plano ir miesto plėtros strategijos problema susiduriama visoje šalyje. Kaip vienintelį konkurso trūkumą įvardinčiau jo žanrą. Būtų buvę aiškiau, jeigu jis būtų įvardintas konkrečiau – vietos parinkimo arba urbanistinis”, – teigė prof. A. Vyšniūnas.
„Priėmus miesto teritorijos planavimo įstatymą, visi šalies miestai susiduria su ta pačia problema – miesto vystymo strategija. Urbanistika yra meno ir mokslo šaka ir tarp jos bei teritorijos planavimo negali būti dedamas lygybės ženklas. Įstatymas, nustumdamas urbanistiką į šalį, suvaržo urbanistinių vizijų kūrimą. Šį įstatymą reikėtų tobulinti”, – pabrėžė Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
Rūta Vaitkevičiūtė
