Srautinių transliacijų laikais serialai tapo itin populiarūs. Šiuo metu jie išgyvena savo aukso amžių. Žiūrovai vis dažniau ieško internete naujų serialų, kuriuos galėtų žiūrėti be pertraukų sau patogiu laiku. Serialai leidžia žiūrovams geriau pažinti veikėjus, taip pat tyrinėti daugiau aplinkų ir įdomių situacijų. Kai kurie teigia, kad serialai suteikia rašytojams daugiau kūrybinės galios ir leidžia jai geriau atsiskleisti.
Serialai yra ilgesni, todėl siužeto eiga gali vykti realistiškesniu tempu, kas daro istoriją geresnę. Be to, kadangi jie yra ilgesni, jie gali pridėti daugiau detalių ir giliau įsigilinti į istoriją. Pavyzdžiui, jie gali suteikti daugiau įžvalgų apie veikėjų praeitį ir vystymąsi. Be to, daugelis epizodų baigiasi intriguojančia užuomina. Nuolatinė intriga ir emocinis prisirišimas prie veikėjų skatina žiūrovus laukti kiekvieno naujo epizodo.
Pristatome jums 10 įsimintinų serialų, kuriuos kiekvienas turėtų bent kartą peržiūrėti ir mėgautis jų istorijomis bei veikėjų kelionėmis.
10. „Under the Banner of Heaven“ (2022)
Serialas paremtas 2003 m. išleista žymaus amerikiečių rašytojo Džono Krakauerio dokumentine knyga, kurioje pristatomas dviejų persipynusių istorijų tyrimas – viena istorija sukasi apie Vėlyvųjų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios evoliuciją (Church of Jesus Christ of Latter-day Saints – LDS Church), o kita – apie šiais laikais fundamentalistų brolių Rono ir Deno Lafertų „Dievo vardu“ įvykdytą dvigubą žmogžudystę. Jų veikla, pasak tyrimo, buvo susijusi su fundamentaliąja mormonizmo atšaka. Seriale motinos ir penkiolikos mėnesių dukters žmogžudystę tiria du detektyvai – Džebas Pairas (Endriu Garfyldas), kuris pats yra mormonas, ir Bilas Tabas (Gilas Birminghamas), kuris nėra mormonas. Televizijos šou iš naujo atvėrė mormonų tikėjimo kontroversiją, tačiau susilaukė pripažinimo iš kritikų.
Nuo pat pirmos akimirkos serijos kelia siaubą – jaučiame jį artėjant nuolat. Ir nors režisierius nedemonstruoja negyvų kūnų, kraujo klanų tikrai negaili – jis blizga ant telefono, durų, virtuvės grindų, vilkdamas žiūrovų sielas į vis baisesnę tamsą, nuo kurios Pairas prašo Dievo jį išgelbėti. 1984 m. 24 metų Brendai Laferti ir jos dukrai buvo žiauriai perpjautos gerklės, tačiau religinės institucijos atsisako pripažinti, kad su tuo gali būti susiję jų konfesijos nariai. Scenarijų serialui parašė Oskarą laimėjęs scenaristas Dastinas Lencas Blekas (Milk).
Seriale driekiasi trys siužeto linijos: pirma pasakoja apie detektyvų tyrimą, kaip jie bando atskleisti daugiau žmogžudystės faktų; antra pristato Brendos gyvenimą, kaip ji nepritapo savo mormonų tikėjimą išpažįstančioje šeimoje ir susidurdavo su toksiškais šeimos nariais, kurie netgi imdavosi smurto; trečioji pasakoja apie mormonų ankstyvąjį gyvavimo laikotarpį, kai jiems vis dar vadovavo mormonizmo įkūrėjas Džozepas Smitas.
Serialas atskleidžia veikėjų vidinius prieštaravimus tarp jų tikėjimo ir moralinių įsitikinimų, tarp instinktų ir taisyklių, kai vidiniai įsitikinimai nesutampa su visuomenės normomis, tačiau intuicija stipresnė už nurodymus, o ir patys vidiniai įsitikinimai laikui bėgant keičiasi. Žiūrėti ne visada bus malonu, tačiau neabejotinai įdomu.
9. „The Little Drummer Girl“ (2018)
Nauja Johno le Carré šnipų trilerio „Mažoji būgnininkė“ ekranizacija, kurios veiksmas vyksta septintajame dešimtmetyje, persmelkta dviprasmybių ir paranojos, žavisi atspindžiais – tiek realiais, užfiksuotais veidrodžiuose, languose ir stebėjimo kamerų vaizdo ieškikliuose, tiek meniškais veidrodžiais, su kuriais susiduriame grožinėje literatūroje ir mitologijoje, televizijos ir kino ekranuose bei teatre.
Pagrindinė filmo veikėja – kairiųjų pažiūrų 22 metų britų aktorė Florence Pugh (seriale: Charmaine „Čarlė“ Ross), kuri įsitraukia į sudėtingą Mossado planą – įkalbėti Palestinos išsivadavimo organizacijos lyderį patekti į nelaisvę ir sustabdyti virtinę sprogdinimų, per kuriuos žuvo izraeliečiai.
Izraelio šnipinėjimo vadas Martinas Kurcas (akt. Michael Shannon), kuris save laiko pasakotoju, sukuria planą. Kitas Izraelio šnipas, žinomas kaip Gadi (akt. Alexander Skarsgård), bet pasivadinęs kitais vardais, iš pradžių įtikina Čarlį, kad jis yra teroristų lyderio brolis, kurį Čarlė matė, kai šis, dėvėdamas kaukę, kad nuslėptų savo tapatybę, vyko į kelionę po žemyną ir kalbėjo apie Izraelio vykdomą palestiniečių persekiojimą. Kai Gadi įtraukia Čarlę į Kurco pasaulį, ji patiki izraeliečių tvirtinimu, kad jie tiesiog nori nutraukti smurtą, ir sutinka dalyvauti plane, laikydama tai didžiausiu aktoriniu iššūkiu. Gadi keliauja po Europą kartu su Čarliu, kurdamas foninę istoriją, kuri padės jai įsiskverbti į grupę.
Serialą vertinant vien kaip pasakojimo architektūros kūrinį, „Mažoji būgnininkė“ – pribloškiantis. Kiekviename kadre visada vyksta keturi ar penki dalykai, o montažas niekada nenukreipia istorijos ten, kur tikiesi. Tačiau dėl to, kad pirmoje filmo pusėje Palestinos išsivadavimo organizacija daugiausia traktuojama kaip romantiška ar grėsminga abstrakcija, istorija dar labiau primena septintojo dešimtmečio kūrinį.
Aktorė Pugh, besiformuojanti superžvaigždė, yra puiki, todėl jos atliekama Čarlė atrodo kaip moteris, kuri turi neklystamą gebėjimą atpažinti kiekvieną aplink esantį medį, bet vis nepastebi miško. Tai vienas iš tų kūrinių, kuriuose jaučiamas visų jaudulys, kad yra dirbama su daug žadančiu kūriniu. Tai prabangiai sukurtas, protingas, skoningas mišinys, apie kurį įdomiau žiūrėti.
8. „When They See Us“ (2019)
Tikrais įvykiais paremta keturių dalių drama neabejotinai sukrės kiekvieną. Pasakojimo centre – 1989-ųjų balandžio 19 d. Niujorko Centriniame parke užpulta ir išprievartauta baltaodė moteris. Dėl nusikaltimo apkaltinti penki nepilnamečiai juodaodžiai, kurie iš tikrųjų prie šio užpuolimo neprisidėjo. Prokuroras teismo proceso metu vaikinus padalijo į dvi grupes.
Visiems jiems buvo pateikti skirtingi kaltinimai, susiję su užpuolimu. Keturi iš jų buvo apkaltini išžaginimu. Pasimetę ir nuvargę ilgų tardymų metu, ilgą laiką be kąsnio burnoje, jaunuoliai prisiėmė jiems pateiktus kaltinimus, ir prisipažino nusikaltę. Vaikinams skirtos maksimalios bausmės, įmanomos nepilnamečiams, tačiau vienas iš penketuko, Kevinas, tądien, kai buvo įvykdytas nusikaltimas, jau buvo sulaukęs šešiolikos, todėl buvo teisiamas kaip suaugusysis, ir savo bausmę atliko kalėjime.
Tik praėjus trylikai metų jaunuoliai žengė į laisvę, o galutinai su miestu atsiteista tik 2014-aisiais, praėjus dvidešimt penkeriems metams. Istorija rodo keturis jaunus vyrus, bandančius iš naujo kurti savo gyvenimus turint seksualinio nusikaltėlio etiketę.
Nuostabus visos kūrybinės komandos darbas, pradedant puikia aktorių vaidyba ir baigiant kokybišku operatorių darbu, dar labiau sustiprina šios dramos keliamą įspūdį. Daug dėmesio skiriama ne tik pagrindiniams įvykiams, bet ir kaltinamųjų šeimoms, visų patiriamiems išgyvenimams.
Skirtingi šeimos narių poelgiai ir požiūriai į susiklosčiusią situaciją priverčia susimąstyti. Istorijos stebėjimas žinant, kad kaltinamieji yra nekalti, galybė vaizduojamų stereotipų ir neteisybės kelia daugybę jausmų, todėl papasakota istorija be abejo sukrės net ir didžiausius skeptikus, ypač turint omeny, kad serialas paremtas tikrais įvykiais.
7. „Wolf Like Me“ (2022)
„Peacock“ seriale „Wolf Like Me“ matome du pagrindinius personažus, kuriuos vaidina Isla Fisher ir Joshas Gadas. Jie nedrąsiai pradeda naują romaną, tuo pat metu aptardami meilės paieškos iššūkius 40-aisiais, atverdami save ir atskleisdami vienas kitam savo bagažą, skaudulius ir laimės momentus. Tai ilgi pokalbiai ant suoliukų parke ar prie pietų stalo, kuriuos scenarijaus autorius ir režisierius Abe’as Forsythe’as įrėmina taip, kad pabrėžtų prarają tarp savo herojų, erdvę, kurią jie ir jis stengiasi užpildyti.
„Wolf Like Me“ – serialas apie įtemptus santykius ir gydomąsias meilės bei atvirumo savybes. Istorija, kurią Forsythe’as nori papasakoti, ir yra potekstė, kuria jis vilioja žmones. Tai spektaklis su plačiomis metaforomis, kurios susilieja į šešių maloniai juokingą jėgą.
Serialo veiksmas vyksta Adelaidėje, Australijoje, kur vienišas tėtis Garis (akt. Gad) vis dar išgyvena prieš daugelį metų mirusios žmonos netektį ir kovoja su mintimis, kad jo sielvartas gadina jo išlepusią paauglę dukrą (Ariel Donoghue’s Emma). Dramatiška automobilio avarija atveda jį pas Mariją (akt. Fisher), patarimų žurnalistę, kuri ir pati ilgai gedi. Dėl asmeninių ir profesinių priežasčių Marija supranta, ką išgyvena Garis ir Ema, tačiau ji turi siaubingą paslaptį, kuria negali pasidalyti. Tačiau ji gali neturėti pasirinkimo…
Forsythe’as ne visada sudeda visus taškus ant i, taip įsitraukdamas žiūrovus į kosminius dalykus. Mariją ir Garį suveda vienas keistas susitikimas po kito, ir nesvarbu, ar tai būtų Emos mokyklinis projektas apie Saulės sistemą, ar Marijos susižavėjimas Carlu Saganu. Forsythe‘as sukūrė vieningą lauko teoriją, jungiančią visatą ir meilę valdančias jėgas.
Taigi meilė čia yra iracionali, meilė yra hiperracionali ir, taip, meilė yra dvasinė, nes seriale nuolat daromos nuorodos į žydų mistinę Ševirat ha-Kelim tradiciją – indų sudaužymą, kad būtų galima išgydyti iš praeities skausmų, juos paleisti ir įsileisti į savo gyvenimą šviesą. „Wolf Like Me“ daiktai nuolat dūžta arba atsitrenkia vienas į kitą, dažnai nepatogiai ir išraiškingai, ir tai yra intymumo laidas…
6. „Love & Death“ (2023)
Režisierių Leslės Linka Glatter ir Klarko Džonsono kriminalinės dramos HBO Max serialas, kuris privers jaustis nepatogiai.
Serialas, paremtas tikra istorija, kuriame parodoma dar viena Montgomerio žmogžudystės istorijos versija. Aktorė Elizabetė Olsen vaidina paprastą paprasto Vilio miesto Teksase gyventoją. Kendi – pamaldi metodistė, kuri atrodo patenkinta savo bažnyčia ir savo vyru Petu (akt. Patrikas Fugitas), kuris yra malonus, bet neryškus žmogus.
Vienas iš įdomių elementų seriale, tai, kaip legendinis kūrėjas užfiksuoja kasdienybę, kuri vis dar gali teikti pasitenkinimą, t. y. gyvenimus, kurie pažįstami kiekvienam iš mūsų. Net romanas, kuris galiausiai priveda prie žmogžudystės, yra žaviai praktiškas – du žmonės, kurie nusprendžia pradėti mylėtis taip pat, kaip nusprendžia atsinešti bandelių į bažnytinį vakarėlį.
Taigi, žinome, kad Kendi kirviu užmušė Betę. ir visada tvirtino, kad tai buvo savigyna. Betė sužinojusi apie romaną grasino ir Kendi turėjo pasiimti kirvį, kad išgelbėtų savo gyvybę. Bet ar tikrai Betei reikėjo kirviu suduoti 41 kartą? Seriale prie nusikaltimo prieinama septynių epizodų serialo viduryje, o tai leidžia pasinerti į tai, kas kūrėjui, visada rūpėjo labiausiai, tai teismo salė. „Meilė ir mirtis“ perkelia pasakojimą iš bažnyčios ir namų į Kendi Montgomer teismo procesą, o tai leidžia puikiai padirbėti aktoriui Tomui Pelfriui, vaidinančiam jos advokatą Doną Krauderį. Šis puikiai perteikia teisinius spąstus, kurių jis stengiasi išvengti ginčytiname prisipažinusios žudikės teismo procese.
Elizabetė Olsen meistriškai susidoroja su Kendi vaidmeniu, kuri parodo, kaip nusikaltėlė turėjo išgyventi dieną po tokio žiauraus nusikaltimo. „Meilei ir mirčiai“ įsibėgėjant, Olsen tampa vis labiau prikaustanti, verčianti mus suabejoti, kiek turėtume ją pamėgti, atleisti ar suprasti.
5. „Hijack“ (2023)
Naujausias „Apple TV+“ pasiūlymas – Idrisas Elba lėktuve. Jis vaidina paprastą vyruką Semą Nelsoną, Žemėje garsėjantį verslo derybų įgūdžiais, kuris atsiduria užgrobto lėktuvo spąstuose ir yra priverstas atlikti nenorinčio tapti didvyriu vaidmenį. Nežinia, ką galvojo rinkodaros specialistai, bet kastingo profesionalo korta sužaidė puikiai. Tik Elba galėjo suvaidinti šią tobulą vasaros beprotybę.
Matote, kad nors akimirką patikėtumėte „Pagrobimo“ (angl. Hijack) prielaida, reikia patikėti keliais sudėtingais dalykais. Pirma: kad egzistuoja toks charizmatiškas žmogus, kuris gali įtikinti bet kurį žmogų – arogantišką prašmatnų berniuką, per garsiai žaidžiantį vaizdo žaidimus, besiblaškančius keleivius, nervingus ir kruvinus užgrobėjus, beviltiškus žmones, užsidariusius įvairiose išgyventi nepadėsiančiose vietose, – išklausyti jį ir jo pagrįstus pasiūlymus išjungti vaizdo žaidimus, giliai įkvėpti, atrakinti duris ir apskritai rasti būdą, kaip pagrobti lėktuvą ir nepražudyti nė vieno iš 200 lėktuve esančių žmonių.
Antra: kad yra toks budrus ir protingas žmogus, kuris iš žmogaus su nenatūraliai suraukta kakta, esančio trimis eilėmis ankščiau, ir neįprasto dydžio kosmetinės gali suprasti, kad ruošiamasi smurtiniam perversmui. Trečia: kad jis sugebėtų išlaikyti sveiką protą ir organizuoti įvairius vaidinimus, nusikaltimus, priemones ir atsakomąsias priemones lėktuve tarp skirtingų panikuojančių keleivių, kai lėktuvo praėjimuose patruliuoja vis labiau susigūžę lėktuvo plėšikai.
Bet, žinoma, Elba yra visa tai – pavyksta iš prigimties, didingai ir nepakartojamai. Ir ant šio pagrindo galima drąsiai statyti septynių valandų absurdą. Tai nereiškia, kad kūrėjai rimtai neatsižvelgė į savo atsakomybę. Filmas puikiai valdo antrinius personažus. Kunigas, stresą patirianti keturių asmenų šeima, patirianti santuokinius sunkumus arba tiesiog auginanti du vaikus septynių valandų skrydžio iš Dubajaus į Londoną metu, maloni jauna vieniša moteris, pažeidžiamos moksleivės, stiuardesė, užmezgusi romaną su kapitonu (akt. Benas Milesas) – visiems jiems suteikiama pakankamai asmeniškumo, kad jie netaptų šifrais, bet ne tiek, kad trukdytų veiksmui. Seriale viskas veikia kaip laikrodis, o didesni siužeto posūkiai nėra nuspėjami, todėl jis absurdiškai puikus.
4. „The Completely Made-Up Adventures of Dick Turpin“ (2024)
„Anglija, 1735 m.“ – rašoma ekrane. Po to priduriama: „Prieš miegą“. Turėdami tai, taip pat pavadinimą „Visiškai išgalvoti Diko Turpino nuotykiai“ ir žinodami, kad pagrindinį vaidmenį atlieka Noelis Fieldingas, turėtume tiksliai žinoti, kokioje padėtyje esame ir kas greičiausiai bus pateikta. Šiek tiek chaotiškas kaprizas ir saldus kvailumas.
Fieldingo eterinis kvailumas daro jį tobulu eteriškai kvailu būsimuoju plėšiku, kurį pirmą kartą sutinkame nenoriai sekantį tėvo pėdomis kaip kaimo mėsininką. Žinoma, Dikas yra veganas. Jo pusbrolis Benis (akt. Michaelas Fieldingas) turi savo peilių rinkinį ir yra pasiruošęs perimti darbą, todėl Dikas susirenka savo siuvimo mašiną bei violetinius batus ir iškeliauja ieškoti naujo tikslo. „Iki savaitės pabaigos jis bus miręs“, – sako Benis.
Tai beveik įvyksta, kai jis susipyksta su geriausiu vietiniu plėšiku Tomu Kingu (akt. David Threlfall), netyčia jį nužudo ir galiausiai perima jo dėkingą Esekso gaują, kuri niekada nemėgo savo lyderio. Esekso gaują sudaro Moose’as (akt. Marc Wootton), Honesty Courage (akt. Duayne Boachie), kuris greitai tampa atsidavęs Dikui, ir Nell (akt. Ellie White), kuriai iki šiol pavykdavo apgauti gaują, jog ji yra Nikolas, apsirengusi kelnėmis ir virš viršutinės lūpos užsidėjus smailius ūsus. Netrukus Dikas su savo siuvimo mašina juos „perdažo“ – pleištinės (pastarnokų odos) kelnės, apsiaustai ir patogesnis chalatas Moose’ui, kuris jaučia poreikį laisviau judėti. O kas mes tokie, kad galėtume prieštarauti?
Na, o tada prasideda nuotykiai… susiduriame su užkeiktu treneriu, kuris užvaldo kiekvieną, kuris bando pavogti beždžionės kumščio dydžio smaragdą. Pasirodo, velionis Tomas Kingas susitarė su vagių gaudytoju generolu Džonatanu Vaildu (akt. Hugh Bonneville) ir liepė jiems susilaikyti gerus (prakeiktus be smaragdo) trenerius, o šie jam skyrė 95% pajamų. Taigi gauja dabar yra vagių gaudytojų priešas numeris vienas, o nuo čia ir prasidės linksmybės.
Diko Turpino nuotykiai pašėlę ir smagūs. Čia vyrauja žaismingas veiksmas, kurį malonu stebėti. Turpinas yra gudrus gotas, mėgstantis siūti. Jam pasiseka tapti gaujos lyderiu, ir jie pradeda pakliūti į pavojus, kuriuos be galo smagu stebėti.
Tai labai juokingas ir kvailas (gerąja prasme) pasirodymas, be jokios tikroviškumo ar istorinio tikslumo manieros. Patiks, net jei nesate didžiulis Noelio Fieldingo gerbėjas, ypač kai jis atrodo siurrealistinis ir keistas, bet čia jis tiesiog panaudoja savo natūralų žavesį ir švelnų ekscentriškumą.
Tikras netikėtas skanėstas niūrios komedijos mėgėjams.
3. „Under the Bridge“ (2024)
„Under the Bridge“ – jaudinančios Rebeccos Godfrey knygos adaptacija, kurioje gilinamasi į tikrą keturiolikmetės Reenos Virk, paauglės, kuri 1997 metais negrįžo namo po vakrėlio, istoriją. Seriale pasakojama iš Godfrey (akt. Riley Keough) ir vietos policijos pareigūnės (akt. Lily Gladstone) perspektyvų, atskleidžiant į bylą įsipainiojusių jos bendraamžių pasaulį.
Godfrey knyga buvo apibūdinta kaip „kriminalinių reportažų tour de force“, „greita, sukrečianti klasika“ ir „visiškai atimanti žadą“, na, serialas toks pats geras. Tai istorija apie vaiką, atsidūrusį netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje. Apie tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti, kas jai nutiko ir nustatyti, kas už tai atsakingas.
Tai, ką atranda tyrėjos kelia didžiulį nerimą ir visiškai sugniuždo širdį. Reenos nužudymu buvo apkaltinti aštuoni žmonės, septynios merginos ir vienas vaikinas, ir, kaip sako Keogh balsas už kadro serialo anonse: „jaunos mergaitės yra tos, kurias turime saugoti, o ne nuo kurių turime būti apsaugoti“. Reenos nužudymo detalės ir jo motyvai persekios vietos bendruomenę ir jus žiūrovai, dar daugelį metų.
Visada būna šiek tiek neramu dėl televizijos laidų, kuriose tikros tragedijos paverčiamos pramoga, tačiau kai tikrų nusikaltimų žurnalistika yra pateikiama tinkamai, ji gali padėti mums suprasti kaip tokios tragedijos įvyksta ir, tikėkimės, padėti užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje.
Oskaro nominantė Lily Gladstone ir „Emmy“ nominantė Riley Keough pasirodo poroje, rimtame detektyviniame trileryje, kuris atrodo tarsi „True Detective“ 5 sezonas. Scenaristas ir kūrėjas Quinnas Shephardas ir laidos vedėjas Samiras Mehtas nukelia mus į kraupų nusikaltimų pasaulį ir viską vaizduoja su pagarba bei visišku realistiškumu. Puikus serialas tiems, kurie mėgsta tikras kraupias istorijas.
2. „Sugar“ (2024)
Seriale pasakojama apie privatų detektyvą Džoną Sugar‘ą, kuris tiria paslaptingą legendinio Holivudo prodiuserio anūkės Olivijos Siegel dingimą.
Holivudo praeities ir dabarties koegzistencijos laikui nepavaldi savybė: kuo daugiau dalykų keičiasi, tuo labiau jie išlieka tokie patys, ir serialas tiesiog dvelkia „noir yra puikus ir amžinas“ atmosfera. Sugar‘as yra klasikinis, visiems gerai pažystamas privatus detektyvas, besispecializuojantis dingusių žmonių paieškose. Jis suvokia, kad matydamas, kad kai kurie blogi žmonės daro siaubingus dalykus, jis nori įnešti šiek tiek gerumo, kad atsvertų žmonių kančias šiame pasaulyje.
Juostoje aktoriai nuostabūs, tikrai žino ką daro. Įdomūs kinematografijos, kameros darbo kampai ir gražios spalvos: kad ir kas dirbo prie to, atliko nuostabų darbą. Vietovė – spalvingasis Los Andželas, kuris suteikia serialui prabangos jausmą. Colinas Farrellas yra vienas iš nedaugelio aktorių, kurį pamatę, žinome, Jis – žvaigždė. Šis detektyvo vaidmuo jam puikiai tinka! Personažas, kaip ir jo kostiumas, jam limpa kaip pirštinė prie odos. Čia jis tikrai užaugo kaip aktorius, atrodo toks rimtas ir subrendęs.
„Apple TV+“ serialas „Sugar“ nuo pirmų sekundžių prasideda kaip įtikinamas ir vizualiai intriguojantis klasikinio „noir“ žanro kūrinys, kuriame netrūksta įtampą keliančio pasakojimo balsu užkadrėje, nepatikimų veikėjų, charizmatiško, bet paslaptingo pagrindinio vaidmens, kuris visada patikimas ir kartais čia naudojamos juodai baltos spalvos, kurios kaip žinia, suteikia mistikos prieskonį. Siužeto posūkis seriale įvyksta jau įpusėjus pirmai serijai ir yra toks drąsus, ir toks nestandartinis, kad kūrinys tampa visai kitu serialu.
Kuo labiau Džonas įsitraukia į Olivijos dingimo tiesos paieškas, tuo labiau jis supranta, kad rizikuoja savimi ir savo giliomis, tamsiomis paslaptimis. Taip stipriai, kad kolega Rubijus nuolat pataria jam pasitraukti iš bylos, įspėdamas, jog gali sužinoti apie save dalykų, kurie gali kelti grėsmę visų gyvybėms.
Greito siužeto posūkio esmė – pakeisti žiūrovų požiūrį į istoriją, tačiau čia posūkis toks radikalus, kad „Sugar“ tampa visiškai kitokiu, naujovišku kūriniu, o tai suteikia tikrai ne visi serialai. Nors Olivijos dingimo paslaptis ir taip įtraukianti, siužeto vingiai, vedantys iki didžiosios Džono paslapties, pakelia visą serialą į kitą lygį. Kai užuolaida atitraukiama daugiau nei įpusėjus serialui, klasikinis noir tyrimas tampa beveik antraeilis. Epizodai nėra per ilgi, todėl nesijaučia, kad „Sugar“ švaistytų mūsų laiką, įtraukdamas nereikalingus antraeilius siužetus, vietoj to, jis sutelkia dėmesį į laipsnišką didžiojo atskleidimo kūrimą ir gilinimąsi į paslaptį.
1. „Maid“ (2021)
Savo 2019 metų memuaruose „Maid: Hard Work, Low Pay, and a Mother‘s Will to Survive“ Stephanie Land atvirai rašė apie savo pačios bandymą užauginti mažą dukrytę dirbant namų tvarkytoja. O dabar „Netflix“ prikėlė šią istoriją naujam gyvenimui ir sukūrė 10 serijų adaptaciją. Daugelyje televizinių dramų, sukurtų pagal knygas, pradžios titruose nurodoma, jog serialas „paremtas“ vienu ar kitu kūriniu, tačiau serialas „Maid“ yra „įkvėptas“ Land istorija ir jame tikros detalės maišosi su naujų ir išgalvotų elementų gausa, pavyzdžiui, naujais veikėjais, vietos ir įvykių pokyčiais. Tačiau Land suteikė serialui savo pritarimą, o kūrybinė komanda pasistengė, kad istorija būtų įtraukianti ir aktuali.
„Maid“ tai istorija apie jauną moterį Aleks (Margaret Qualley), kuri pačioje pirmoje scenoje pabunda vidury nakties, išsėlina iš lovos, kurioje miega jos vyras Šonas (Nickas Robinsonas) ir, pasiėmusi su savimi dvimetę dukterį Medę (Rylea Nevaeh Whittet), išvažiuoja. Mes nežinome, kur ji važiuoja, tačiau to nežino ir ji pati. Aleks teturi vos kelias galimybes ir dar mažiau pinigų. Ji pradeda su varganais 18 dolerių, kurie matome kaip mažėja su kiekvienu litru degalų ar pirkiniu dukrytei. Galiausiai Aleks gauna galimybę įsidarbinti samdoma namų tvarkytoja valymo įmonėje „Value Maids“. Tačiau, kad galėtų dirbti, ji turi rasti, kas prižiūrės jos dukrą. O be pinigų, kuriuos reikia mokėti auklei, jos vienintelė ir išties rizikinga išeitis yra jos pačios mama (Andie MacDowell) – laisvos sielos menininkė palaidais plaukais, su pašėlusiomis skulptūromis ir piešiniais bei laisvomis, kiek maniakiškomis, akimis.
Pinigų trūkumas, nors ir yra esminė problema, dėl kurios kyla visos kitos bėdos, tėra tik dalis ledkalnio, palyginus su visais nuosmukiais, kuriuos pagrindinei veikėjai Aleks tenka patirti. Seriale nagrinėjamos itin rimtos temos. Pačiame centre yra vienišos mamos gyvenimas, kai kišenėse ir virš galvos švilpia vėjai, o sistema, kuri turėtų padėti į bėdą patekusioms moterims yra dar sudėtingesnė, nei pačios moters gyvenimas. Kur Aleks beeitų, visur atsimuša kaip į sieną: norint gauti darbą, reikia darželio dukrai, norint išsaugoti dukrą, reikia stogo virš galvos, norint stogo virš galvos, reikia darbo.
Ir šis ciklas tęsiasi be galo ir be krašto. Kita itin svarbi serialo tema yra emocinis ir fizinis smurtas artimoje aplinkoje, kuris dažnai keliauja iš kartos į kartą, ir dėl kurio dažniausiai tenka kentėti moterims. „Maid“ taip pat nagrinėja tokias temas kaip priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų, asmenybės sutrikimas, pavydas, manipuliacijos, artimiausių žmonių apgaulės ir daugybę kitų, todėl kiekvienas ras už ko užsikabinti ir su kuo susitapatinti.
