dramosteatras.lt archyvo nuotr.

Vėlų žiemos vakarą praleidau Kauno Dramos teatre. Atvykusi į naujai renovuotą didžiąją salę minkštoje kėdėje įsitaisiau trims valandoms nepamirštamam skrydžiui į Antano Garšvos gyvenimo istoriją.

Spektaklio „Balta drobulė“ režisierius – garsi Lietuvos teatrų asmenybė Jonas Jurašas. Į šio kūrėjo istoriją įeina net 36 spektakliai dramos ir operos skirtinguose Lietuvos ie pasaulio teatruose. Režisierius yra kūręs ir Amerikoje, o šiuo metu grįžęs į Lietuvą ir spalio 12 dieną surengė spektaklio „Balta drobulė“ premjerą Kauno dramos teatre.

Įsimintina spektaklio pradžia. Scenoje pasirodo apie dešimt aktorių. Visi apsirengę panašiai, jokių ryškių spalvų, išskirtinumo. Žiūrovas dar nežino, kuris iš jų spektaklio herojus – Antanas Garšva. Praėjus kelioms minutėms,  pirmas aktorių dialogas tarsi duoda startą pradžiai. Kažkuris iš tų žmonių – pagrindinis aktorius. Intriga ir toliau išlieka. Įdomu, koks bus tolesnis aktorių žaidimas scenoje.

Veiksmas vyksta Niujorke ir A. Garšvos prisiminimų erdvėje – Aukštojoje Panemunėje, Kaune. Vyras dirba liftininku viename iš Niujorko miesto viešbučių. Uždara, maža erdvė – tai jo darbo vieta. Dirbdamas dažnai būna vienas. Vienatvė jam patinka, nes tuo metu jis gali paskęsti savo mintyse ir kurti eilėraščius. Būdamas vienas dažnai prisimena savo mylimą moterį Eleną, kuri mėgsta skaityti jo kūrybą. Antaną kamuoja psichikos sutrikimas, tad jis priverstas lankytis pas gydytoją. Tačiau eina pas jį nereguliariai.

Spektaklyje Antano Garšvos istorija išsiskiria į kelias gyvenimo gijas: kančios jausenos, nuolatinis troškimas mylėti vieną moterį ir noras kurti eiles. Kadangi herojui sunku apsispręsti, ką pasirinkti tarp ligos ir meilės, jis daug kenčia, blaškosi savo mintyse, neatranda nuolatinės ramybės ir nusiraminimo. Vienatvę kartais išblaško jo kolegos, kurie dirba taip pat liftininkais tame viešbutyje. Spektaklio finale herojus atsisako meilės, nutraukia žmogiškus ryšius, kad galėtų likti vienas. Jis pradeda gyventi su viltimi, kad kažkada išsipildys jo troškimai.

Antaną Garšvą spektaklyje vaidinantis Dainius Svobonas profesionaliai sugebėjo įsijausti ir suvaidinti savo minčių pasaulyje pasimetusį herojų. Aktorius subtiliai akcentavo emocinę graužatį, kančią. Kančia egzistuja kiekvieno žmogaus gyvenime, ją galima sulyginti su tamsa. Tamsos pasaulyje egzistuoja labai daug atspalvių. Pagrindinis herojus sąmoningai pasirenka gyvenimą kančioje. Spektaklyje dažnai skambėjo frazė „up and down“, kurią ištardavo pagrindinis veikėjas, puikus tilto tarp praeities ir ateities akcentas.

Liftas, vienas svarbiausių  tiek knygos tiek spektaklio elementų – pilkas, grotuotas, tarsi koks narvas. Į jo rėmus įsispraustas herojus nuolat blaškosi po savo mintis. Darbo vietoje, nesant,  keleivių tvyro slegianti vienatvė, kartais išblaškoma pašaliečių, besimėgaujančių Niujorko viešbučio paslaugomis. Akimirkos, kurios padeda užmiršti.

Ilgametė režisieriaus patirtis, sunkus ir atsakingas aktorių darbas, talentinga scenografija sukūrė scenoje mažą stebuklą, padedantį dabarties žiūrovui užmegsti intelektualinį bei jausminį ryšį  su tam tikra prasme prarastu Lietuvai autoriumi. Tai verta pamatyti savo akimis.

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: