Jau trečius metus Lietuvoje įgyvendinama bendra būsimųjų globėjų (rūpintojų) ir įtėvių rengimo programa PRIDE. Pernai mokymuose pagal šią programą iš viso dalyvavo 652 asmenys – 410 globėjų (272 šeimos) ir 242 įtėviai (125 šeimos). 2008 m. tokių asmenų buvo trigubai mažiau. Globėjų šeimų amžiaus vidurkis – 41-eri, įtėvių – 36-eri metai.
Šiais metais atrinkti 25 projektai – tiek įstaigų vykdys įtėvių ir globėjų (rūpintojų) paiešką, atranką, mokymus, vertinimą bei teiks jiems pagalbą. Pernai įvairiose savivaldybėse organizuoti 23 tokie projektai.
2009 metų pabaigoje iš 60 miestų ir rajonų savivaldybių 52 buvo pasirašiusios bendradarbiavimo sutartis su socialinių partnerių įstaigomis, vykdančiomis mokymus ir teikiančiomis kitas paslaugas norintiesiems globoti vaikus ir įvaikinti. Šie socialiniai partneriai geranoriškai sutinka priimti į mokymus ir 8 savivaldybių, dar neturinčių socialinių partnerių, būsimus įtėvius ir globėjus. Kai kuriose savivaldybėse tokioms šeimoms teikiamos ir individualios socialinio darbuotojo, psichologo konsultacijos, organizuojamos savipagalbos grupės bei paskaitos, seminarai ar kiti renginiai, atliekama tam tikrų atvejų analizė ir kt.
Mūsų šalies piliečiai, norintys globoti ar įvaikinti vaiką, kreipiasi į gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybą). Tada jie pirmiausia siunčiami į mokymus. Visas PRIDE programos kursas būsimiesiems globėjams ir įtėviams trunka apie tris, išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, trūksta informacijos išvadai parengti, rengiami papildomi susitikimai su šeima) apie keturis mėnesius. Per šį laikotarpį asmenys, ketinantys įvaikinti ar globoti, turi išklausyti 10 sesijų įvairiomis temomis (viena sesija per savaitę, kurios trukmė ne ilgiau nei trys valandos), taip pat organizuojamos individualios konsultacijos ir apsilankymai globėjų (rūpintojų) ir įvaikintojų namuose. Mokymų dalyviai atlieka namų darbus, kuriuos vėliau aptaria ir analizuoja kartu su grupės vadovais individualių ar grupinių užsiėmimų metu.
Ne visi pradėję minėtus mokymus juos baigia. Pernai 26 norinčios globoti šeimos ir 3 ketinančios įvaikinti šeimos apsigalvojo ir nutraukė kursus. Taip pat 9 būsimų globėjų ir 4 įtėvių šeimos buvo įvertintos neigiamai dėl to, kad jos negalėjo užtikrinti saugios vaikui aplinkos arba išryškėjo suaugusiųjų priklausomybės ligos, iškilo abejonių dėl jų gebėjimų tenkinti vaiko poreikius ir pan.
Mokymų metu keičiasi jų dalyvių požiūris į vaiko biologinę šeimą, geriau suprantamos tėvų globos netekusio vaiko elgesio priežastys, darosi aiškesni ir tvirtesni globos bei įvaikinimo motyvai. Be to, neretai būsimi įtėviai pakeičia ir pageidaujamo įvaikinti vaiko amžių – iš pradžių norima įvaikinti tik kuo mažesnį vaiką, o vėliau sutinkama priglausti ir vyresnį. Daugiausia kursų dalyvių nori padėti globos institucijoje augančiam ar giminaičių vaikui, kita svarbi priežastis – negalėjimas susilaukti vaikų.
„Neretai tenka išgirsti įvairių nuomonių dėl šių mokymų poreikio, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Odeta Tarvydienė. – Manoma, jeigu žmogus susikūrė gerovę, įgijo aukštąjį išsilavinimą, augina biologinį vaiką, tai jis be problemų užaugins ir tėvų globos netekusį vaiką. Meilė, gailestis, noras padėti šiuo atveju labai svarbu, bet ne mažiau svarbu suprasti ir įvertinti, kokią atsakomybę prisiima šeima, įsipareigodama suteikti naujus namus praradimą išgyvenusiam vaikui. Pirmiausia ji pati turi įvertinti, ar sugebės padėti vaikui išsigydyti biologinės šeimos netekties žaizdas, ar bus stipri, kai reiks padėti jam ieškoti tapatybės. Juk įvaikinimo procesas nesibaigia teismui priėmus sprendimą dėl įvaikinimo. Tai tik ilgo kelio pradžia, kuriame bus visko. Taigi PRIDE mokymų tikslas – padėti šeimoms įvertinti savo gebėjimus, pažiūrėti į save ir į tai, kas daroma, iš šalies, suvokti, kokį svarbu žingsnį jos žengia, atverdamos savo namų ir širdies duris vaikui, kuriam to reikia.“
Pernai lietuviai įvaikino 110 be tėvų globos likusių vaikų.
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
