Fejerverkai nušvies Rygos dangų Latvijai sausio 1-ąją prisijungus prie euro zonos, tačiau šventines nuotaikas ant žemės temdys jaučiamas didžiulis nerimas dėl to, kokių pasekmių turės bendros Europos Sąjungos valiutos įvedimas.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad tik penktadalis šalies gyventojų, išvargintų griežto taupymo, pasisako už euro įvedimą, o beveik 60 proc. nepritaria tam, kad šalis taptų 18-ąja euro zonos nare.
Tokį visuomenės nusiteikimą gali paaiškinti faktas, kad žmonėms buvo smarkiai apkarpytos algos, vyriausybei stengiantis užkirsti kelią lato nuvertėjimui, nes dėl to būtų tekę atidėti euro įvedimą.
Latvių neįtikino vyriausybės pažadai, kad narystė euro zonoje padidins investuotojų pasitikėjimą 2 mln. gyventojų turinčia valstybe ir palengvins jai prekybą. Žmonės nerimauja, kad dėl euro smarkiai išaugs kainos.
Į šiaurės rytus nuo sostinės Rygos esančiame Kryvių miestelyje stovintis Leonoros Timofėjevos namas nė iš tolo neprimena įspūdingų Latvijos centrinio banko, kur buvo suplanuotas lato pakeitimas euru, rūmų.
Namas buvo pastatytas sovietiniais metais kaip įrankių sandėlis, kuriuo naudojosi palei namą einančių geležinkelio bėgių tikrintojai. Leonora su sūnumi jame glaudžiasi beveik du dešimtmečius.
Vandenį moteris semia iš kieme esančio šulinio, o kai pro šalį dunda Rusijos naftą gabenantis traukinys, dreba visos namo sienos.
56 metų Leonora kasryt eina tris kilometrus palei purvinus geležinkelio bėgius į vietos kapinaites, kur ji už minimalų atlyginimą, siekiantį 200 latų (985 litus) per mėnesį, prižiūri kapus.
25 metų Arkadijus nebuvo linkęs atvirauti apie savo darbą, tačiau dažniausiai užmokestį jis gauna vokeliuose.
“Visi mano, kad sausį kainos pakils”, – sakė Leonora naujienų agentūrai AFP, pridūrusi, kad jos neįtikino valdžios tvirtinimai, jog tokie visuomenės būgštavimai neturi pagrindo.
Latvijos finansų ministras Andris Vilkas prieš kurį laiką nurodė, kad Estijoje, kuri eurą įsivedė 2011-aisiais, “kainos pakilo vos 0,2-0,3 proc.”.
Kita vertus, Arkadijus euro įvedimą laiko tik dar viena iš daugybės permainų Latvijoje po nepriklausomybės atkūrimo 1991-aisiais.
“Per mano gyvenimo metus mes turėjome keturias valiutas (sovietinį rublį, Latvijos rublį, Latvijos latą ir eurą). Tikiuosi, euras bus ilgam, tačiau kas žino – galbūt kurią dieną turėsime vėl jį keisti?”, – gūžteli pečiais Arkadijus.
Leonoros ir Arkadijaus kaimynė 62 metų Anita Dabuola, kurios penkių asmenų šeima glaudžiasi mažame vieno aukšto mediniame name, įžvelgia teigiamų dalykų euro įvedime.
Pasak jos, netylant kalboms apie Rusijos pasirengimą dislokuoti raketas Baltijos valstybių pasienyje, “visa, kas mus glaudžiau susieja su Vakarais, turoi būti geras dalykas”.
Sovietinė praeitis neabejotinai turi didelės reikšmės tokiam entuziastingam Baltijos šalių vyriausybių, nepriklausomai nuo jų politinės orientacijos, požiūriui į narystę euro zonoje, sako bendrovės “PricewaterhouseCoopers” Varšuvoje analitikas Witoldas Orlowskis (Vitoldas Orlovskis).
Estija jau trejus metus yra euro zonos narė, o Lietuva bendrąją Europos valiutą tikisi įsivesti 2015-aisiais.
“Baltijos valstybės yra tikrai pasirengusios padaryti viską, kad kiek įmanoma labiau nutoltų nuo nebeegzistuojančios Sovietų Sąjungos įpėdinės ir būtų kuo arčiau ES branduolio”, – naujienų agentūrai sakė buvęs Lenkijos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais.
TRAGEDIJOS ŠEŠĖLIS
Išmušus vidurnakčiui ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis iš bankomato Rygoje išims pirmuosius eurų banknotus, pažymėdamas oficialią šalies narystės euro zonoje pradžią.
Šis istorinis momentas turėjo vainikuoti jo nelengvą kadenciją ir darbą siekiant įsivesti eurą, tačiau V.Dombrovskis jo sulaukia jau tik kaip laikinasis vyriausybės vadovas, nes atsistatydino prisiimdamas atsakomybę dėl šalį sukrėtusios tragedijos Rygoje.
Lapkričio 21 dieną Rygos vakariniame Zuolitūdės rajone įgriuvus prekybos centro “Maxima” stogui, žuvo 54 žmonės, tarp jų trys gelbėtojai, o dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.
Kitokio pobūdžio katastrofa šalį užklupo siaučiant 2008-2009 metų pasaulinei finansų krizei, kurios metu Latvija patyrė giliausią pasaulyje recesiją – jos ekonomika per dvejus metus susitraukė beveik 25 procentais.
Vadovaujant V.Dombrovskiui šalis ėmėsi griežto ekonominio taupymo priemonių, kurios vėliau leido jai pasiekti vienus geriausių ūkio augimo rodiklių Europos Sąjungoje. 2011-aisiais ir šįmet jos bendrasis vidaus produktas augo sparčiausiai visoje Bendrijoje (5 proc.). Prognozuojamas ateinančių metų ūkio augimas – 4 procentai.
Dar didesnį įspūdį daro tai, kad Latvija sugebėjo įvykdyti narystės euro zonoje siekiančiai šaliai keliamus griežtus Mastrichto kriterijus, grąžinusi 7,5 mlrd. eurų paskolą, kurią jai suteikė Tarptautinis valiutos fondas ir ES.
Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis) neseniai agentūrai AFP sakė, kad Latvija yra “sektinas pavyzdys kalbant apie fiskalinį koregavimą”.
Banko “Nordea” ekonomistas Andris Strazdas pabrėžė, kad Latvijai kelią į euro zoną atvėrė griežtas taupymas, įskaitant atleidimus iš darbo, algų mažinimą valstybinio sektoriaus darbuotojams ir pensijų apkarpymą beveik trečdaliu.
Pasak jo, kitur Europoje tokios priemonės sunkiai įsivaizduojamos.
“Latvija ir jos žmonės parodė tikrą lankstumą”, – sakė ekonomistas.
Kiti jo kolegos pažymėjo, kad visuomenės tebejaučiamas kartėlis dėl griežto taupymo politikos veikiausiai yra ta priežastis, kodėl tiek mažai latvių pritaria euro įvedimui.
