Australijoje įsikurusiai menininkei Jane Long kilo originali idėja naujam gyvenimui prikelti senas, blankias nespalvotas fotografijas, kurias netyčia užtiko klaidžiodama po vieną iš portalo Flickr archyvų. Daugiau nei pusės šimtmečio senumo Rumunijos fotografo Costica Acsinte darbai inspiravo naują Long fotografijų rinkinį „Dancing with Costică“ (liet. Šokant su Kostika). Pasitelkus į pagalbą skaitmenines technologijas, menininkė restauravo senas karo fotografijas. Platus spalvų spektras juodai baltoms, niekuo neišsiskiriančioms nuotraukoms, suteikė galimybę papasakoti istoriją iš naujo.
Senų juodai baltų nuotraukų spalvinimas yra puikus būdas šiuolaikinėms auditorijoms geriau suprasti ir artimiau susipažinti su istorija. Long, pasitelkdama populiarios Photoshop nuotraukų redagavimo programos galia, ne tik nuspalvina, bet ir papildo fotografijas naujais savo kurybos objektais. Tokiu būdu, šis savotiškas meninkų bendradarbiavimas leidžia meno mėgėjams pamatyti unikalų, anksčiau dar neregėtą, vaizdą. „Turiu daugiau nei 20 metų darbo patirties grafinio dizaino srityje, kartu su 17 metų gyvuojančia nuosava studija ir jau nuo 1994 metų dirbu su Photoshop“ – apie nemenkus įgūdžius pasakoja menininkė.
Tuo tarpu Acsinte, kuris mirė 1984 m., buvo profesionalus Pirmojo Pasaulinio karo fotografas. Į tokią veiklą įsitraukė savanoriškai, fotografuodamas jį dominančius vaizdus arba fiksuodamas rumunų pilotų ir žvalgybos komandų nuotraukas karo tikslams. Vos tik pasibaigus karui, Ascinte atidarė savo nuosavą studiją „Foto Splendid C. Acsinte“ Slobozijos mieste Rumunijoje. Po fotografo mirties, Costica Acsinte archyvas surinko likusius, apgadintus senovinius stiklo plokščių negatyvus, išsaugodamas juos vienetinei autoriaus kolekcijai. Būtent šias, jau skaitmeniniu būdu apdorotas nautraukas, vėliau atrado australų meninkė Long.
Net ir po Long fotografijų naujinimo vis dar jaučiamas darbų autentiškumas. Meninkė specialiai nekeitė daugelio subjektų išvaizdos, o tik juos patobulino, įkomponuodama naujoviškų, surrealių elementų. Fotografijose matomiems žmonių veidams buvo suteiktos tik naujos spalvos, nekeičiant net menkiausių atvaizdų detalių. Tokia autorės mintis iliustruoja kontrastingus laikotarpius, tuo pačiu atskleidžiant, jog pasaulis, iš kitos pusės, sparčiai neevoliucionuoja.
Ši nuotraukų serija, nepaisant aukštos meninės vertės, sukėlė nemažai dvejonių ir aršių ginčų viešojoje erdvėje. Diskusijų metu nebuvo gailima kritikos Long, mat daugelis žmonių susirūpino etikos klausimu, ar, vis dėlto, garbinga įkomponuoti menininkei nepažįstamus žmones – karo herojus – į savo keistąją fotografijų seriją. Kritikai taip pat susirūpino portretuose užfiksuotų žmonių veido išraiškomis, mat nei vienas iš jų nerodo pozityvumą skleidžiančios šypsenos. „Aš norėjau pakeisti nuotraukų kontekstą. Tuometinė fotografijų praktika rodo retai besišypsančius žmones, bet tai nereiškia, kad jie nemokėjo juoktis ir mylėti.“ – prieštarauja Long.
Taip pat skaitykite: Išskirtinės portretinės nuotraukos atrodo kaip aliejiniais dažais tapyti šedevrai [FOTO]
