Pasaulis pagaliau pasiekė AIDS pandemijos, kuri per pastaruosius 30 metų susargdino ir nužudė milijonus, “pabaigos pradžią”, nurodo viena pagrindinių kovos su ŽIV organizacijų.
Žmonių, naujai užsikrėtusių per vienus pastaruosius metus, yra mažiau nei ŽIV užsikrėtusių asmenų, kurie naujai gavo prieigą prie vaistų, reikalingų vartoti visą gyvenimą, kad išvengtų susirgimo AIDS.
Tačiau ataskaitoje, parengtoje gruodžio 1-ąją minimos Pasaulinės AIDS dienos proga, kampanija ONE, kuri siekia išgyvendinti Afrikoje skurdą ir išvengiamas ligas, perspėjo, jog šio taško pasiekimas dar nereiškia, kad AIDS pabaiga arti.
“Perėjome kritinį tašką kovoje su AIDS pasauliniu lygiu, bet ne visos šalys jau yra ten, o pasiekti laimėjimai gali lengvai įstrigti ar sužlugti”, – sakė ONE pasaulinės sveikatos priežiūros politikos direktorė Erin Hohlfelder (Erin Holfelder).
Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), kuris sukelia AIDS, plinta per kraują, spermą ir motinos pieną. Vaistų nuo šios infekcijos nėra, bet AIDS išsivystymui galima daug metų užkirsti kelią vaistų prieš retrovirusus kokteiliais.
Jungtinių Tautų (JT) duomenys rodo, kad 2013 metais 35 mln. žmonių gyveno su ŽIV, 2,1 mln. žmonių naujai užsikrėtė, o maždaug 1,5 mln. mirė nuo AIDS. Kol kas daugiausiai ŽIV ir AIDS atvejų yra Afrikoje į pietus nuo Sacharos.
AIDS pandemija prasidėjo daugiau kaip prieš 30 metų ir visame pasaulyje pareikalavo iki 40 mln. gyvybių.
JT AIDS agentūra UNAIDS sako, kad iki 2014 metų birželio visame pasaulyje maždaug 13,6 mln. žmonių turėjo prieigą prie vaistų nuo AIDS. Tai yra didžiulis pagerinimas, palyginti su 2010 metais, kai gydymą galėjo gauti 5 mln. žmonių.
“Nepaisydami gerų naujienų, dar neturėtume važiuoti pergalės rato”, – sakė E.Hohlfelder.
Ji akcentavo kelis pavojus dabartinei pažangai, tarp jų – 3 mlrd. dolerių trūkumą kalbant apie pinigus, kurių kasmet reikia ŽIV visame pasaulyje kontroliuoti.
“Norime matyti drąsų naują finansavimą iš įvairesnės bazės, įskaitant didesnį (finansavimą) iš Afrikos vidaus biudžetų”, – sakė ji.
ONE taip pat pabrėžė, kad ŽIV vis labiau koncentravosi sunkiai pasiekiamose populiacijose, tokiose kaip intraveninius narkotikus vartojančių narkomanų, homoseksualių vyrų ir sekso darbuotojų, tai yra, grupėse, kurios dažnai pasmerkiamos gėdai ir turi sunkumų dėl prieigos prie gydymo bei prevencijos paslaugų.
