Šią žiemą Kinijoje pakilęs smogas pasaulyje sulaukė daug dėmesio. Gruodį, po Paryžiuje vykusios konferencijos klimato kaitos tema, Kinijoje buvo paskelbtas raudonasis pavojus. Tai aukščiausias iš keturių pavojaus signalų, sukurtų po panašaus smogo 2013 metais.
Kilus panikai Kinijos vyriausybė ėmėsi prevencijos priemonių. Žmonės buvo raginami neiti iš namų, apribota pramonės veikla, sustabdytos pamokos. Į lauką patariama eiti tik su veido kaukėmis. Visi automobiliai buvo padalinti pagal lyginius-nelyginius registracijos numerius. Taip kas dieną į gatves buvo leidžiami tik pusė automobilių, pamainomis.
Gruodį Pekine užfiksuotas PM 2.5 (0.0025mm diametro dalelių) indeksas buvo beveik 300 mikrogramų viename kubiniame metre — dvylika kartų daugiau, nei Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomenduojama norma. Tačiau tai tik Kinijos sostinė, kur tokie atvejai retesni. Piečiau esantys industriniai miestai smoge skendi dešimtmečius. „World Air Quality Index“ duomenimis Kinijoje yra pramoninių miestų, kurių oro tarša rekomenduojamą normą viršija dešimtis kartų.
© Wikimedia Commons nuotr.
Tokia situacija susidaro dėl didelės gamyklų koncentracijos ir nepalankios geografinės padėties. Žemumose esančių miestų oro tarša neturi kur sklaidytis, taigi smogas ten pastovus reiškinys. Prilyginama, jog dieną kvėpuoti tokiu oru yra panašu, kaip surūkyti pora pakelių cigarečių. Nuolat smoge gyvenantys žmonės paprastai net nenešioja veido kaukių, tai populiaresnis reiškinys tik didžiausiuose miestuose, kur smogas nėra toks dažnas. Natūralu, kad gyvenant tokiomis sąlygomis smarkiai sumažėja vidutinė gyvenimo trukmė ir išauga vėžio rizika.
Neramina ir tai, jog kenksmingų medžiagų aptinkama ir kinų eksportuojamuose produktuose. JAV esanti maisto ir vaistų administracija „FDA“ per paskutinį dešimtmetį aptiko melamino (naudojamo gaminant plastikinius indus ir valymo priemones) pėdsakų piene, saldainiuose ir naminių gyvūnų ėdale. Dėl didelio Kinijos upių užterštumo, daugumos rezervuarų vanduo, kuriuose auginama žuvis, nėra tinkamas jokiam vartojimui; žuvys išlaikomos gyvos tik nuolatinių pesticidų ir vaistų dėka. Kenksmingi sunkiųjų metalų kiekiai buvo aptikti eksportuojamuose žaisluose ir statybinėse medžiagose.
© Wikimedia Commons nuotr.
Prieš du metus Kinijoje kilęs smogas buvo panašaus intensyvumo kaip ir šis. Tuomet irgi buvo imtasi panašių veiksmų: uždarytos mokyklos, apribotas transportas, sukurta keturių pavojaus lygių sistema. Tačiau tai buvo vienas pirmųjų atvejų kai Kinijos vyriausybė atvirai pripažino problemą bandydama ją išspręsti.
Oro tarša padėjo suvienyti žmones. Nuo tada, apie oro taršą ir jos žalą sveikatai griežčiau pradėjo kalbėti ir Kinijos žiniasklaida. Kylant visuomenės spaudimui, aplinkosaugos klausimas tampa vis didesnė vyriausybės darbotvarkės dalis. Neseniai Kinijos vyriausybė paskelbė naują planą sumažinti teršalų lygį, mažinant anglies suvartojimą ir pereinant prie labiau ekologiškų energijos išgavimo būdų. Žinant Kinijos korupcijos mastus, sunku nuspėti ar vyriausybė sugebės tesėti pažadus.
© Wikimedia Commons nuotr.
Tačiau iškyla rimtesnė ekologinė grėsmė. Dar neseniai visi sutiko, kad labiausiai užteršti pasaulio miestai yra Kinijoje. Tačiau tai pasikeitė praeitais metais, kai Kiniją aplenkė dar sparčiau auganti Indija, kurios oro miestai, pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dabar sudaro 13 iš 20 užterščiausių pasaulio miestų.
Pasaulio banko duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra 1,3 milijardo žmonių be elektros, iš kurių daugiau, nei 300 milijonų gyvena Indijoje. Baiminamasi, kad net ir suvaldžius situaciją Kinijoje, milijonams žmonių anglies deginimas išliks pigiausias elektros šaltinis.
