„Ledi Makbet“ – laikui nepavaldi istorija apie gaivališką su niekuo nesitaikančią meilę

Paskelbė: Data: 2017-09-22 08:12

Spausdinti | Komentarai

Filmo „Ledi Makbet“ kadras

Lietuvos teatre ne sykį statyta rusų literatūros klasiko Nikolajaus Leskovo apysaka „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“, pirmą kartą visuomenėje pasirodė dar 1865 metais, kai buvo išspausdinta „Dostojevskio epochos“ laikraštyje. Sukrėtusi daugybę skaitytojų ir teatro žiūrovų, garsioji drama galiausiai įkvėpė ir pripažintą britų teatro ir operos režisierių Williamą Oldroydą, sukurti pirmąjį pilnametražį filmą, atskleidžiantį painiai tragišką jaunos merginos gyvenimą.

Ši, naujausia „Ledi Makbet“ ekranizacija, kupina naujovių ir įdomių scenarijaus sprendimų. Iš Rusijos į Viktorijos laikų Angliją perkelta istorija, pripildyta aistros ir maišto, kurie sudaro nervingą troškimo, intrigos ir žudynių kokteilį. O pagrindinį vaidmenį atlikusi jaunoji aktorė Florence Pugh, pasak užsienio kritikų, jau dabar vadinama vienu įdomiausių ekrano talentų. „Išskirtinis ir tiksliai apskaičiuotas debiutas britų kine, apie nepaklūstančios nurodymams ir beprotiškai aistringos moters maištą prieš visuomenės normas. Gražuolė aktorė Florence Pugh debiutuoja kaitinančiu ir nepamirštamu pasirodymu.“ – po filmo premjeros, savo nuomonę išreiškė ir lietuvių kino kritikas, bei apžvalgininkas Edvinas Pukšta.

LEDI-MAKBET 4

Filmo „Ledi Makbet“ kadras

1865 metai. Šiaurės Anglijos kaimas. Pagrindinė istorijos veikėja, 17-metė Ledi Ketrin, lyg koks gyvulys, kartu su lopinėliu nederlingos žemės, parduodama pasiturinčiam didikui Borisui, tiksliau – jo sūnui Aleksandrui, už kurio Ketrin, paskubomis, ne savo noru ištekinama. Atgrasus, visiškai neišvaizdus ir už nuotaką daug vyresnis jaunikis, jau nuo pirmosios jų santuokos dienos parodo, kad Ketrin jo visiškai nedomina, todėl nelaiminga, niekaip naujoje šeimoje nepritampanti mergina, nuolat tūno izoliuota tvankiame erdvių rūmų kambaryje, prižiūrima tarnaitės Anos.

Lady-Macbeth-trailer

Filmo „Ledi Makbet“ kadras

 Viskas po truputį ima keistis tik tuomet, kai Aleksandras kuriam laikui išjoja verslo reikalais, o Ketrin, ištrūkusi pasivaikščioti, sutinka tarną Sebastianą, kurį, pasiilgusi artumo, įsivilioja į lovą. Beprotiška ir aistringa dviejų žmonių meilė netrunka išaiškėti, atnešdama siaubingas pasekmes visiems rūmų gyventojams. Pagaliau laisvės paragavusi Ketrin, net neketina sustoti, ir atsiduoda asmeniniams troškimams, dėl kurių ji pasiruošusi manipuliuoti, šantažuoti, meluoti, išduoti ir kerštauti, o sukrečiantis šios istorijos finalas, tarsi klausia, kur yra riba tarp nuostabaus meilės jausmo ir nuopuolio, bei kokios gyvuliškos aistros turi siausti merginos sieloje, kad ji pasiryžtų vieną po kito žudyti žmones.

LEDI-MAKBET 2

Filmo „Ledi Makbet“ kadras

Nors didžiausia žvaigždė filme yra dviprasmišku elgesiu pasižyminti ir žiūrovų simpatijas bei pasipiktinimą vienu metu skatinanti Ketrin, tačiau ne mažiau įdomi ir ją prižiūrinčios juodaodės tarnaitės Anos istorija, kuri, kartu su šeimininke, puikiai atskleidžia moterų emancipaciją ir asmens, kaip visuomenės produkto suvokimą, įtakojamą socialinių sluoksnių, bei rasės.

thumbnail_25283

Filmo „Ledi Makbet“ kadras

Idiliškos ir užburiančios Anglijos gamtos, prabangių rūmų, bei nuostabių kostiumų vaizdai, nepalieka abejingais ir žiūrovų, vertinančių estetinį filmų patrauklumą, o tinkamai parinktas muzikinis takelis, nepastebimai papildo ekranizaciją stipriomis emocijomis, keliančiomis šiurpuliukus.

2012 metais, Lietuvoje, pagal knygą „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“ spektaklį kūręs teatro režisierius Raimundas Banionis, šią istoriją apibūdino kaip „amžiną“ kūrinį, pasakojantį apie begalinę meilę ir aistrą, stipresnę už mus pačius ir mūsų racionalų mąstymą. Režisieriaus įsitikinimu, tai yra laikui nepavaldi tema, kuriai kaskart suteikiame naujas menines formas, todėl visiškai nestebina, kad istorija pagaliau pasiekė ir kino ekranus.

Taip pat skaitykite: „Tarnaitė“ – nuodėmingas žaidimas tarp geismo ir išdavystės

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt