R. Zontovičius: jei verslo idėja gera, Silicio slėnis pats tave suras

Paskelbė: Martynas Gedvila Data: 2016-10-26 11:04

Spausdinti | Komentarai

Romanas Zontovičius / asmeninio archyvo nuotr.

„Vien tik gera idėja yra mažai verta – yra populiarus posakis Silicio slėnyje, kad už 5 dolerius ir idėją gali gauti tik „Starbucks“ kavos puodelį. Vertybė yra ne idėja, o įdirbis ir rezultatai. Reikia mokėti prisitaikyti, keisti savo idėją, siūlyti žmonėms ir žiūrėti, ar jiems tinka. Todėl labai gerai, kad Lietuvoje atsiranda startuolių inkubatoriai – erdvės pradedančioms įmonėms, inovacijų bazės, kur įvairios komandos kviečiamos burtis“, – sako Romanas Zontovičius, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ partneris, mentorius, dirbantis pradedančių įmonių Mekoje – Silicio slėnyje, JAV.

Zontovičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventas, ilgus metus dirbęs mobiliųjų aplikacijų platinimo portale „GetJar“, praėjusią savaitę pasidalino savo patirtimi Kaune VDU surengtame mokslo ir inovacijų forume „Social Code“, kuriame dalyvavo verslo, politikos ir mokslo lyderiai iš Lietuvos ir pasaulio.

Kuo užsiimate šiuo metu?

Šiuo metu dirbu Silicio slėnyje JAV, rizikos kapitalo fonde „Nextury Ventures“, kuris investuoja į didelį verslo potencialą turinčias startup komandas.

Įprasta galvoti, kad Silicio slėnyje pilna investuotojų, kurie tik sėdi ir laukia, kada galės duoti pinigų tavo idėjai ar projektui įgyvendinti. Jei tavo projektas labai geras, netgi gali būti ir taip, kad ne tu į slėnį atvažiuosi, o slėnis pats tave suras. Tai tinka tais atvejais, kai į projektą iškart verta daug investuoti. Paprastai mažesnės komandos yra žymiai rizikingesnės, tad niekas milijonų į kairę ir į dešinę joms nedalina.

Tam tikslui slėnyje yra dar viena ekosistema – akceleratoriai. Tai mažesnės investicinės kompanijos, kurios į startup įmones investuoja mažiau – tarkim, rizikos kapitalo fondai pradedantiems verslininkams duoda apie 1-2 mln. JAV dolerių, o akceleratoriai duoda 50-150 tūkstančių. Startuolio komanda persikelia į  slėnį ir per kelis mėnesius su mentorių pagalba gali išsiaiškinti, ar ji turi ateitį, ar ne – naujoms kompanijoms paprastai trūksta pinigų ir ekspertų patarimų, tad jos juos ir gauna tam, kad parodytų, ką gali.

Mano dabartinis darbas yra padėti „Nextury“ startup komandoms gauti akceleratorių pagalbą – kad tos įmonės gautų finansavimą ir pasitikrintų, kiek gera yra jų idėja. Dažniausiai, jei tai kažkas gero ir unikalaus, tave pastebės, o jei ne, gali tekti keisti ir savo idėją, ir komandos sudėtį. Šis būdas yra prieinamesnis viso pasaulio jaunoms komandoms, negu iškart prašyti milijonų iš investicinių fondų. Jei sėkmingai baigi darbą su akceleratoriumi, suorganizuojama demonstracijų diena: atvykusioms „stambesnėms žuvelėms“ pademonstruojamas produktas ir, jeigu pasiseka, jos gali į jį investuoti.

11

Romanas Zontovičius / asmeninio archyvo nuotr.

Kaip manote, kokie įgūdžiai reikalingiausi norint dirbti pradedančiose įmonėse?

Pastaruoju metu nemažai teko gilintis, ko komandose ieško investuotojai ir akceleratoriai. Nėra būtina nusimanyti verslumo ekosistemoje ar mokėti užsiimti verslu – investuotojai numato iš anksto, kad versle tu esi naujokas. Tarkim, net Markas Zuckerbergas, įkurdamas socialinį tinklą „Facebook“, įmonę užregistravo Floridoje, kas rodė visišką neišprusimą, nes paprastai dėl palankių sąlygų startuoliai yra registruojami Delavero valstijoje. Ir priešingai, jeigu tu šiuos dalykus išmanai, tai dar nereiškia, kad tavo kompanijai pasiseks.

Svarbiausia yra tai, ką tu kuri – turi išmanyti savo produktą ir jo vartotojus, visa kita nėra taip svarbu. Kas gali mokėti vadovauti didelei žmonių komandai, vos baigęs universitetą? Turbūt niekas. Tam ir yra profesionalai, pagalba iš šono – ji ateis, jei tavo produktas yra geras. Bet jei tu kuri tik dar vieną naują socialinį tinklą kačiukams, kad ir idealų, iš to nieko neišeis – jo tiesiog niekam nereikia. Nesvarbu, kad tu žinai, kur įkurti kompaniją, kur prašyti pinigų, bet jei idėja prasta – šansų nedaug.

Žinoma, lyderio įgūdžiai ir mokėjimas sutelkti savo komandą labai praverčia. Tačiau jeigu nežinai kur plaukia tavo laivas, tada tau joks vėjas nėra palankus.

Neskaitant produkto neišmanymo, ar yra daugiau klaidų, kurios šioje srityje nėra atleistinos? Kokias klaidas dažniausiai daro dirbantys startup įmonėse?

Viena įprastų klaidų – įsivaizduoti, kad tavo idėja jau yra sėkmingas verslas. Vis išgirstu, ypač Lietuvoje – „Turiu idėją, bet su niekuo nesidalinsiu, nes tai yra unikalu“. Vien idėja yra bevertė – Silicio slėnyje yra populiarus posakis, kad už 5 dolerius ir idėją „Starbucks“ gausi tik kavos puodelį.

Vertybė yra įdirbis, rezultatai. Reikia mokėti prisitaikyti, keisti savo idėją, siūlyti žmonėms, žiūrėti, ar jiems tinka. Todėl labai gerai, kad Vilniuje ir Kaune atsiranda inkubatoriai, erdvės startuoliams, inovacijų bazės, kur įvairios jaunos komandos turi galimybes plėtoti savo verslą.

Tik gaila, kai startuolių tikslu tampa vystyti savo kompaniją taip, kad ją kuo greičiau pastebėtų ir įsigytų „Google“. Tuomet siekiu virsta ne noras ženkliai pakeisti pasaulį (kad ir, pavyzdžiui, įdarbinant daug žmonių), bet tiesiog būti nupirktiems.

Apie tai neseniai buvo diskutuojama Vytauto Didžiojo universiteto mokslo ir inovacijų forume „Social Code“, kuriame dalyvavau spalio pradžioje. Šiuo metu didelę reikšmę turi socialinės inovacijos, atradimai, kuriantys vertę žmonijai, tenkinantys visuomenės poreikius, sprendžiantys svarbius iššūkius.

12

Romanas Zontovičius / asmeninio archyvo nuotr.

Ar yra kažkokia konkreti sritis, kurioje dirbančios start-up įmonės šiuo metu yra ant bangos?

Dirbtinis intelektas. Visos didesnės kompanijos kuria ir investuoja į šią sritį. Pavyzdžiui, jos siekia padėti žmogui gauti informaciją dar prieš tai, nei jis suvokia, kad jam jos reikia. Kartais mane tai net gąsdina. Tarkim, sėdu prie vairo ir gaunu į laikrodį pranešimą: „Iki darbo – 1 val. kelio, eismo sąlygos geros“. Nors tą kartą tiesiog važiuoju namo iš parduotuvės, bet dažniausiai tuo laiku važiuoju į darbą, ir „Google“ tai žino, pagal tai ir bando nuspėti. Kompanijos analizuoja daugybę tavo duomenų ir pateikia juos automatiškai, kad tau būtų patogiau gyventi.

Kita populiari sritis yra savavaldžiai automobiliai, kuriems nereikia vairuotojo – dabar visiškas jų bumas. Jiems didelį dėmesį skiria ne tik automobilių gamintojai su „Tesla“ priešakyje, bet ir technologijų kompanijos: „Google“, „Apple“, „Uber“. Tai ateitis – atėjai, atsisėdai, vairo nėra, pasakei, kur nori važiuoti, ir automobilis pats tave veža.

Tačiau nemanau, kad madų vaikymasis ir ieškojimas, kas dabar „ant bangos“, yra gerai. Tai paprastai yra klaidingas būdas pradėti verslą. Dažniausiai tu tiesiog studijuoji arba giliniesi į tam tikrą sritį, pavyzdžiui, meną, dizainą, elektroniką ar ką nors kita, ir todėl labai natūraliai tavo veikla išsivysto į startup – tik svarbu gerai išmanyti savo sritį ir sugebėti pamatyti tai, ko nemato kiti.

Tikriausiai žinote ne vieną atvejį, kai iš pirmo žvilgsnio keista startup idėja tapo netikėtai sėkminga?

Tokių tikrai yra – kai kurių kompanijų įkūrėjams teko labai ilgai įrodinėti savo vertę, kol jais patikėjo likęs pasaulis. Pavyzdžiui, kompanija „Pandora“ – interneto radijas, leidžiantis vartotojams rinktis muziką pagal žanrus, temas, nuotaiką. Jie kurtis pradėjo seniai, bet užtruko daug metų, kol investuotojai jais patikėjo.

Kitas pavyzdys – „Airbnb“, galimybė vietoj viešbučio apsistoti namuose pas kitą žmogų. Invetuotojai toli gražu ne iškart patikėjo, kad nepažįstamas žmogus norėtų priimti tave gyventi į savo namus. Tam, kad tokia idėja įtikintų, turi būti labai atkaklus ir nuolat rodyti rezultatus. Į tą pačią kategoriją patenka ir „Uber“ – sunku buvo pagalvoti, kad kažkas norės imti ir vežioti tave nuosavu automobiliu.

Kalbant apie keistas idėjas, reikėtų turėti omenyje, kad labai dažnai kūrėjų pradinė idėja pasikeičia, atsižvelgus į atgalinį ryšį iš vartotojų. Jei įmonė turi gerą klausytojo įgūdį, išklauso, ko iš tikrųjų reikia vartotojams, tuomet, ką ji bekurtų, sėkmės galimybė labai padidėja. Pirma produkto idėja, kurią sugalvoji, dažniausiai labai skiriasi nuo galutinio jos pavidalo.

13

Romanas Zontovičius / asmeninio archyvo nuotr.

Ar šiuo metu Silicio slėnyje yra įmonių, kurias įkūrė lietuviai? Kaip joms sekasi?

Su lietuviais dažniausiai susitinku, kai jie atvyksta trumpam paviešėti. Smagu, kad jie atvyksta, įgauna patirties, kontaktų, investicijų, dalyvauja startuolių ekosistemoje ir savo žiniomis vėliau dalinasi su kolegomis Lietuvoje. Silicio slėnyje yra tekę susitikti su „Vinted“, „YPlan“, dažniausiai per neformalius susitikimus su lietuvių bendruomene po darbų.

Kita vertus, vien tai, kad Silicio slėnyje atidarai ofisą, dar negarantuoja sėkmės – gali turėti labai gerą produktą, jį kurti būdamas kitur ir slėnyje turėti tik atstovą. Bet tai, kad lietuviai nuolat atvažiuoja ir čia būna, yra labai geras ženklas.

Kaip susidomėjote pradedančiomis įmonėmis (startuoliais, angl. start-up) ir kaip galiausiai pats atsidūrėte Silicio slėnyje?

Mano kelias buvo gana netipinis – Lietuvoje, VDU baigiau istorijos studijas, tuomet atsidūriau JAV ir netrukus prisijungiau prie lietuviškos įmonės „GetJar“, tada ką tik persikėlusios į Ameriką. Vėliau įmonė atidarė biurą ir Silicio slėnyje, taip ten atsidūriau ir aš. Pačioje pradžioje pats dirbau startup įmonėje, kol ji išaugo iki nemažos, 50 žmonių kompanijos – teko puiki galimybė susipažinti su tokiomis įmonėmis iš vidaus. „GetJar“ buvo viena pirmųjų sėkmingų mobiliųjų aplikacijų bendrovių. Dabar dirbu kitoje kompanijoje „Nextury Ventures“, kuriai vadovauja „GetJar“ įkūrėjas ir buvęs vadovas Ilja Laursas.

14

Romanas Zontovičius / asmeninio archyvo nuotr.

Kokios buvo Jūsų pareigos pradėjus dirbti „GetJar“?

Pardavimai – pardavinėjome reklamą savo interneto puslapyje. Daug darbuotojų neturėjome, todėl pradžioje teko dirbti beveik viską, kaip ir yra įprasta startupe. Vėliau padėjau kitiems komandos nariams su pardavimais. Per septynerius metus „GetJar“ teko daug nuveikti. Buvau pirmas jų darbuotojas JAV, prieš įmonei išsiplečiant iki ofiso su pusšimčiu darbuotojų. Su laiku mano specializacija siaurėjo, bet išliko susijusi su pardavimais.

Studijavote istoriją Vytauto Didžiojo universitete. Ką Jums suteikė toks išsilavinimas? Apskritai, ar studijos platesnio profilio, ne vien tik siauros specialybės žinias suteikiančiame universitete, gali praversti versle?

Žinoma. Universitete, be istorijos, studijavau ir daug kitų naudingų dalykų. Manau, kad šiuolaikinis žmogus nenustoja mokytis, tobulėti visą gyvenimą. Net ir didžiosiose technologijų kompanijose dažnai tenka sutikti žmonių, turinčių labai įvairių sričių diplomus.

Man universitetas visų pirma buvo langas į pasaulį. Turbūt labiausiai pravertė galimybė susitikti su dėstytojais iš viso pasaulio, kurie atvykdavo skaityti paskaitų, galimybė patiems išvykti į užsienį per studentų pasikeitimo programas.

Labai džiaugiuosi VDU rodoma iniciatyva būti pasaulio lietuvių universitetu – palaikyti ryšius su savo absolventais visame pasaulyje, kviesti juos dalyvauti konferencijose, tokiose kaip „Social Code“, dalintis žiniomis, bendradarbiauti. Tai labai paplitęs reiškinys kitose šalyse. Štai Stanfordo ir Berklio universitetai dažnai mėgsta pasigirti, kad jų absolventų įkurtų kompanijų bendra vertė siekia šimtus milijardų JAV dolerių. Tad labai smagu, kad ir VDU nepamiršta savo absolventų, o mes – savo universiteto.

15

Romanas Zontovičius / asmeninio archyvo nuotr.

2013 metais tarptautinis profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“ Jums skyrė metų mentoriaus apdovanojimą už sėkmingą veiklą mentorystės programoje „LT Big Brother“. Kam skirta ši programa?

Tai yra pirma ir vienintelė savanoriška profesinės mentorystės programa lietuviams visame pasaulyje. Programoje gali dalyvauti 2-3 kurso studentai – jiems suteikiama galimybė bendrauti su profesionalais, baigusiais studijas vienoje ar kitoje srityje ir dirbančiais įvairiose pasaulio šalyse. Mentoriai buriasi penkiuose skirtinguose regionuose: Londone, JAV, Beniliukso ir Skandinavijos valstybėse, Lietuvoje bei viso pasaulio („Global“) regione. Studentai, besidomintys tam tikra sritimi arba asmenybe, o gal norintys apsigyventi konkrečioje šalyje, gauna puikią galimybę pakalbėti su ten jau gyvenančiu lietuviu.

Ši programa sujungia mus, pasaulio lietuvius – o kadangi Silicio slėnis yra toks „karštas taškas“, į kurį visi dairosi, tai tikrai kasmet netrūksta paraiškų teikėjų.

***

Romanas Zontovičius yra rizikos kapitalo fondo “Nextury Ventures” (JAV) partneris, mentorius, gyvenantis ir dirbantis JAV, Silicio slėnyje, ilgus metus dirbęs mobiliųjų aplikacijų platinimo bendrovės “GetJar Inc.” pardavimų vadovu, taip pat – „Spigot“ mobiliųjų pardavimų ir verslo plėtros viceprezidentu. Už sėkmingą veiklą “LT Big Brother” mentorystės programoje, 2013 m. tarptautinis profesionalų tinklas “Global Lithuanian Leaders” R. Zontovičiui skyrė metų mentoriaus apdovanojimą. Rizikos kapitalo fondo “Nextury Ventures” partneris R. Zontovičius taip pat konsultuoja įvairias pradedančias įmones strateginio planavimo, monetizacijos, finansavimo klausimais.

Taip pat skaitykite: Ilja Laursas: Asmeninės savybės, kažkada turėjusios didelę reikšmę, yra mažiau svarbios

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt