Serialai daugelio mūsų kasdienybė, hobis. Jie padeda atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos ir įtraukia mus taip kaip net nenumanėme, kad įmanoma. Serialai mus moko, priverčia susimąstyti, galbūt net leidžia susitapatinti su veikėjais ar pačia istorija, todėl juos ir žiūrime.
Šį kartą norime aptarti kai ką išties įdomaus. Jūsų teismui puikų serialų išskirtinės serijos, kurias galima žiūrėti ir vertinti atskirai, kaip tikrus meno kūrinius. (Įspėjame, kad straipsnyje atskleidžiamos serialų detalės ir įvykiai.) Tad jei nematėte šių TV serijų, geriau pirma pažiūrėkite jas, ir pasimėgavę neeilinės kokybės turiniu ir straipsnį skaitykite po to.
5. „The Last of Us“ (1 sezonas, 3 serija „Long, Long Time”)
Pamažu visuose Žemės kampeliuose vienu metu pradėjo plisti grybelinė infekcija. Pasak ekspertų, šis grybelis negali įsitvirtinti žmogaus kūne, tačiau jis mutavo, įsisuko į maisto produktus ir jau kitą dieną iš ryto pasaulį ištiko visiškas krachas – žmonės pradėjo virsti tikrais monstrais, kurie ėda sveikuosius ir taip juos užkrečia. Vienintelė išeitis – subombarduoti miestus.
Šiomis aplinkybėmis, vos 2003 metais prasidėjus tariamai pandemijai, karo veteranas Džoelis praranda savo vienintelę dukrą – jis nesugeba jos apsaugoti nuo pavojų. Vėliau matysime, kad jis dar ilgą laiką negali susitaikyti su skaudžia netektimi. O laiko praeina nemažai – 20 metų. Ir mes nusikeliame į 2023-iuosius, kurie atrodo visiškai kitaip nei anksčiau – civilizacija yra žlugusi, po pasaulį klaidžioja armija grybų užvaldytų zombių, o išlikusieji žmonės telkiasi karantininėse zonose, kurioms vadovauja karinės vadovybės, joms priešinasi maištininkai. Tokios tvarkos, kurią visada pažinojome, nebėra, ir iš esmės visi gyvena apokaliptinėje santvarkoje. Štai čia atsiranda Elė, kurios kraujas turi išgelbėti žmoniją, o Džoelis, taip jau išėjo, tapo jos gynėju, saugotoju ir vedliu, turinčiu nuvesti keturiolikmetę mergaitę į kitą šalies galą ir pristatyti atitinkamiems asmenims, kad šie išrastų vakciną. Taip prasideda jų kelionė. (Dora Žibaitė KŽ.)
Serialas apie pasaulinę pandemiją ir kovą prieš ją. Po žiaurių ir siautulingų dviejų pirmų epizodų „The Last of Us“ žiūrovams parodo labai vertingą atskirą istoriją, kurioje jaučiamas ir išreiškiamas didžiulis širdies skausmas, kurį gerbėjai sieja su frančize.
Netikėta, jaudinanti ir graži…taip galime apibūdinti pirmojo sezono, trečiąją seriją. „The Last Of Us“ 3 serija prasideda už 10 mylių į vakarus nuo Bostono. Pagrindiniai serialao Ellie ir Džoelis artėja prie savo tikslo – Bilo ir Frenko. Kamberlando ūkis jų tarpinė stotelė – tai apleista degalinė, kurioje Ellie randa „Mortal Kombat II“ žaidimų automatą ir apsikeičia keliais juokeliais su Džoeliu.
Ellie ir Džoeliui tęsiant kelionę, jie svarsto, kaip ir kodėl pandemija atsirado ir staigiai išplito. Ellie užsipuola vyriausybę, kaltindama ją dėl nesugebėjimo suvaldyti pandemijos, o pasak Džoelio, Kordicepsas mutavo, pateko į maisto atsargas visame pasaulyje ir maždaug tuo pačiu metu, ketvirtadienį, kai žmonės pirko maistą, pavalgę jie susirgo, o galiausiai užsikrėtusieji ėmė kandžioti visus kitus, kurie nebuvo užsikrėtę. Užkratui visiškai išplisti prireikė 3 dienų.
Miške taip pat aptikta daugybė skeletų liekanų, kurias Džoelis paaiškina, kad tai paprasti žmonės, kurie nerado namų QZ (karantino zonoje), todėl kareiviai išvedė juos į lauką ir nusprendė sušaudyti.
Tuomet serijoje persikeliame į istorijos priešistorę. Tai niūri istorija, kuri prasideda 2003 m. rugsėjo 30 d., tai Bilo ir Frenko susipažinimas.
Bilas stebi, kaip kareiviai surenka visus žmones ir ruošiasi išvykti. Bilui pasislėpus rūsyje pavyksta išvengti privalomos evakuacijos. Jis išeina į lauką užsidėjęs dujokaukę ir nešinas savo ginklu, kas yra gana kvaila, nes žinome, kad šiame seriale nėra jokių sporų, kol, regis, pats tai supranta ir susivokia, kad jis tikrai vienas.
Tuomet prasideda Bilo išlikimo kova, šis griebia kuo daugiau įrankių, įskaitant kelias statines benzino, atsargas namų sandėlyje ir visą krūvą alkoholio. Su lauke esančiu generatoriumi Bilas turi pakankamai atsargų, kad galėtų tęsti pradėti kelionę.
Bilas maitinasi ir gyvena gerai, todėl jam vienam pavyksta išgyventi gerus ketverius metus. T. y. iki lemtingos dienos, kai Bilas randa vaikiną, vardu Frenkas.
Iš pradžių Frenkas buvo dešimties žmonių grupėje, bandžiusioje nuvykti į Bostoną, bet dabar jis liko vienas. Šis visiškai neginkluotas. Jiedu susibendrauja ir Bilas įsileidžia Frenką į savo namus, suteikdamas drabužius ir pažadėdamas maisto. Kai pora susėda kartu valgyti, Frenkas nustemba dėl gausaus patiekalo ir puikios vyno taurės prie jo. Frenkas svetainėje pamatęs senovinį pianiną pradeda juo groti. Po to prie pianino prisėda Bilas ir ima skambinti nuoširdžią, sielvarto pripildytą melodiją ir atveria savo širdį.
Frenkas pamato jo skausmą ir tai kas nutika toliau tiesiog atima žadą. Ši serija sulaukė daugybės susižavėjimo ir neapykantos komentarų.
Nickas Offermanas fantastiškai atlieka Bilo vaidmenį, herojų romantinė istorija, jau nekalbant apie paskutinį valgį, yra prasminga, pamokanti ir tikrai padeda pakylėti šią seriją į kitą lygį.
4. „Mythic Quest“ (1 sezonas, 5 serija „A Dark Quiet Death“)
„Mythic Quest“ komedinis serialas apie vaizdo žaidimų kūrybos kompaniją, kuris buvo pradėtas rodyti 2020 metais. Žiūrovai stebi grupelę įdomių veikėjų, turinčių savitų draugų ir varžovų, kartu leidžiančių laiką, dirbančių ir bandančių įveikti menkas kasdienes darbo problemas.
Pirmajame sezone šie elementai vaizduojami per kompanijos direktoriaus Ijano Grimo (Robas McElhenney‘is) ir jo pagrindinės inžinierės Popės Li (Charlotte Nicdao) kovos dėl valdžios prizmę. Ijanui sugalvojus naują, puikią idėją žaidimui, Popė privalo sumąstyti, kaip tas idėjas įgyvendinti. Popė sunkiai dirba, kad puikiai atliktų savo darbą, bet tuo pačiu kovoja ir su troškimu iš esmės pakeisti žaidimą ir suteikti žaidėjams visai kitokią patirtį.
Būtent penktoji sezono serija, emocijų kupinas šedevras, atspindintis tai, ką serialas gali pasiūlyti geriausio. Keturiuose pirmose „Mythic Quest“ serijose žiūrovai buvo supažindinti su įvairiais žaidimų kūrėjais, dirbančiais prie titulinio „Mythic Quest“ vaizdo žaidimo, tačiau penktajame epizode padaryta didelė permaina. Užuot daugiausia dėmesį skyręs Ianui Grimmui ir jo kūrėjų komandai, 5 serija: A Dark Quiet Death dėmesį sutelkia į pačios kūrėjų studijos ištakas ir pateikia geriausią iki šiol seriją.
„A Dark Quiet Death“, kurią režisavo Robas McElhenney, prasideda devintojo dešimtmečio pradžioje, kur susipažįstame su Doku (Doc) ir Bean (Bean) (pravardės, kurias jie duoda vienas kitam po pokalbio apie klasikinį „Sega“ žaidimą „Dr. Robotnik’s Mean Bean Machine“). Dokas yra vaizdo žaidimų kūrėjas, o Bean – vaizdo žaidimų gerbėja, kuri be galo išranki žaidimams. Abu užmezgę pokalbį galiausiai įsimyli, ir kartu kuria savo svajonių žaidimą – išgyvenimo siaubo žaidimą „Dark Quiet Death“.
Dokui ir Bean pavyksta užsitikrinti Monrealio bendrovės finansavimą savo žaidimui išleisti, o jų eksperimentinis siaubo žaidimas tampa hitu. Tada jie imasi kurti tęsinį ir nusiperka pastatą, kuris vėliau taps studija, kurią žiūrovai matė ankstesnėse serijose. Serijoje šokinėjama laike, kad parodytų konkrečius veikėjų gyvenimo momentus ir jų santykių raidą bėgant metams.
Šiame epizode yra šiek tiek komedijos, bet daugiausia tai romantinė drama. Tikrai puiki „Mythic Quest“ studijos atsiradimo istorija. Ši serija labiausiai įtikinanti, kad „Mythic Quest“ ištikrųjų pagrįstas, realistiškais pasakojimais, kuriame kupina nuoširdžių emocijų.
3. „Rick and Morty“ (3 sezonas, 3 serija „Pickle Rick“)
„Rikas ir Mortis“ („Rick and Morty“) – animacinė mokslinės fantastikos komedija, skirta tik suaugusiems. Smurtas, juodas ir improvizuotas humoras, alkoholis, keisčiausi moksliniai išradimai, seksualinės fantazijos, keiksmažodžiai – tai visi bruožai rodantys, jog ši situacinė komedija („sitcom“) ne veltui „Cartoon Network“ kanale buvo rodoma naktiniu seansu. (Martynas Žiūrys KŽ)
Serija prasideda, kai Rikas pasikviečia Mortį į garažą. Ten jis pavertė save į marinuotą agurką. Morčiui, regis, neaišku, kodėl tai svarbu, bet Rikas labai savimi didžiuojasi.
Betė ir Summer įeina pasipuošusios. Paaiškėja, kad jos vėluoja į susitikimą su šeimos psihologe. Mortis įtaria, kad Rikas pavertė save agurku, kad jam nereikėtų eiti su jais, ir šią hipotezę, atrodo, patvirtina faktas, kad Rikas turi specialų planą, kaip po dešimties minučių nuo tada, kai jie turėjo išeiti, vėl pavirsti agurku. Betė nenori patikėti, kad Rikas tyčia vengtų kažko tokio svarbaus jai, todėl paima švirkštą, kuris turėjo jį paversti agurku.
Betei, Summer ir Morčiui išvykus, į garažą užklysta benamė katė ir išstumia Riką į kaitrią saulę. Rikas užmerkia akis ir sutinka mirtį. Laimei, pradeda lyti. Nelaimei, tai nuneša marinuotąjį Riką į kanalizaciją. Rikui pavyksta prisivilioti tarakoną ir jis pradeda jį žudyti, atidaręs tarakono galvą ir liežuviu braukdamas per smegenis, bando valdyti jo kojas. Tai kas vyksta toliau tiesiog išspogdina žiūrovo smegenis. Tai labai netikta, tiesiog gniaužia kvapą. Pasižiūrėkite, nepasigailėsit.
Būtent ši serija pasaulyje itin žinoma ir populiari (pagal ją net sukurti „Pickle Rick“ marškinėliai), ji puikiai parodo visą serialo absurdiškumą. Žiūrėti šį serialą, lyg patirti kelionę, kuri sukeliama tik svaiginačiomnis medžiagomis.
2. „Love, Death + Robots“ (3 sezonas, 9 serija „Jibaro“)
Dažnas žmogus, kai jam pasakoma, kad serialas yra animuotas, neturi vienos siužeto linijos, tų pačių herojų ir yra bene niekuo neapribotas, galėtų pasijuokti. Love, Death&Robots mums įrodo, kad visa tai gali būti nereikalinga geram ir įdomiam kūriniui. (Justas Pridotkas KŽ)
„Love, Death + Robots“ trečiasis sezonas geriausią istoriją pasiliko pabaigai. Seriale buvo įvairių žanrų istorijų, įskaitant komediją, siaubo, mokslinę fantastiką. Tačiau paskutinė serija “„Jibaro“– tai vizualus malonumas, kuriame nėra dialogų, bet daugybė emocijų. Istoriją parašė ir režisavo Alberto Mielgo, o tai naujas požiūris į sirenų mitologiją.
Serijos istorija atrodo kaip šiuolaikinis šokis, pasakojantis istoriją kūno judesiais.
Jibaro – tai Puerto Riko terminas, reiškiantis smulkų ūkininką, kaimo darbuotoją ar darbininką, ypač kalnuotuose regionuose. Tačiau seriale tai istorija apie sireną ir jos kerštą kurčiam kareiviui.
Manoma, kad serialas taip reflektuoja Amerikos kolonizaciją ir parodo, kaip užkariautojai atėmė iš šalies jos turtus. Serijoje, viskas, ką jaučia veikėjai, tiksliai išreiškiami tik kūno judesiais. Serijos abstraktumas ragina žmones daryti savo išvadas, kas reta ir nebūdinga serialams.
1. „Black Mirror“ (3 sezonas, 4 serija „San Junipero”)
„Black Mirror“, tai serialas atskleidžiantis tamsiąsias technologijų puses, pateikiantis savo ateities viziją, kuri gali pasirodyti mažų mažiausiai niūri. (Ieva Gabrėnaitė KŽ)
„San Junipero“ – britų mokslinės fantastikos antologinio televizijos serialo „Black mirror“ trečiojo sezono serija.
Epizodo veiksmas vyksta kurortiniame paplūdimio miestelyje San Junipero, kur intravertė Jorkė (Mackenzie Davis, žinoma iš „Bėgantis Skustuvo ašmenimis“, „Marsietis“) susipažįsta su į ekstravertę panašesne Kele (Gugu Mbatha-Raw). Miestelis yra dalis imituotos realybės, kurioje žmonės gali gyventi net po mirties.
Daugelio įvardijama kaip viena iš geriausių „Juodojo veidrodžio“ serijų, turinti sunkiai nuspėjamą ir šokiruojančią atomazgą. Owen Harris režisuota „San Junipero” laimėjo net devynis prestižinius apdovanojimus. Scenaristas Charlie Booker visos serijos metu dalina smulkias ir abstrakčias užuominas, kuriuos daugeliui žiūrovų sukelia daugiau klausimų negu atsakymų, bet toks elementas ir padaro šią seriją ypatingą. Istorija prasideda nedrąsiai merginai Yorkie atvykus į kurortinį miestą „San Junipero“. Įsiliejusi į verdantį naktinį gyvenimą Yorkie klube susipažįsta su linksmybes mėgstančia nepažįstamąja Kelly ir tarp jų užsimezga meilės istorija.
Bet viskas nėra taip paprasta, kaip gali skambėti, nes optimistišką aštuonesdešimtųjų laikmetį primenantis miestas tik imituoja tikrovę. Kūrėjai atskleidė, kad klasiškoms naktinio klubo dekoracijoms sukurti, jie pasinaudojo vienu iš naujiausių metodų – virtualios realybės akiniais. Visų pirmą, naktinis klubas buvo modeliuojamas 3D erdvėje ir tik pataisius trūkumus atkurtas realybėje. „San Junipero“ prodiuseris Laurie Borg pripažino, kad biudžetas serijai nebuvo didelis, todėl Kaliforniją primenančius vaizdus kūrėjams teko atkurti Londono gatvėse ir Afrikos mieste – Keiptaune.
Epizodas sulaukė kritikų pripažinimo, ypač gerai įvertinta Mbatha-Raw ir Davis vaidyba, siužeto posūkis, vizualinis stilius ir pakilus tonas (netipiškas serialui). Kritikų vertinimai buvo aukštesni nei kitų serialo epizodų, o kai kurie kritikai jį laikė vienu geriausių 2016 m. televizijos epizodų. Be keleto kitų apdovanojimų, „San Junipero“ pelnė du „Primetime Emmy“ apdovanojimus už išskirtinį televizijos filmą ir išskirtinį scenarijų serialui, filmui ar specialiajam dramos filmui.
Serijoje taip pat nelieka nepastebėti legendiniai aštuoniasdešimtųjų muzikos hitai, kurių žodžius ir ritmą yra girdėjusi dauguma žiūrovų. Serija, kurią būtina pamatyti savo akimis.
