Last Week Tonight with John Oliver – JAV HBO televizijos satyrinė vakaro pokalbių laida, kurios vedėjas John Oliver pristato komiškas arba politines naujienas.
Vienoje žiūrimiausių savaitgalinių 30 min. trukmės JAV TV laidų, kurioje J. Oliver apžvelgia savaitės politikos, pramogines ir aktualias naujienas, net trys minutes skirta Lietuvai, jos sostinei Vilniui ir Europos G taško reklaminei kompanijai. Klausimas tik ar visa reklama yra gerai ir ar tai atneš naudos mūsų šaliai?
Laidos vedėjo klausimas “will they come?” skamba taip pat dviprasmiškai. Reklama sulaukė ne tik palaikymo, bet ir daugybės kritikos.
Pvz. Foto albumo “Neregėta Lietuva” autorius Marius Jovaiša aštriai kritikuoja tokią reklamos koncepciją. Štai jo argumentai “PRIEŠ” Vilniaus kaip Europos G taško reklamą:
1. Didelis tarptautinės žiniasklaidos dėmesys savaime nėra gėris, mums turėtų rūpėti ne tik kiekis, bet ir kokybė, ne tik faktas, kad rašo, bet ir apie ką rašo. Geras pavyzdys – Latvijos „meteoritas“ 2009 metais. Rašė, rodė CNN, BBC, SkyNews, Times, Financial Times, New York Times ir be galo daug kitų. Ar tas didelis dėmesys ir skandalas davė gerų ilgalaikių rezultatų?
2. Pasiekti dėmesį darant gerus, gražius darbus yra gerokai sunkiau nei keliant skandalą, ypač pikantiška tematika. Paprašykime, kad Prezidentė per Europos Sąjungos vadovų susitikimą apsivilktų marškinėlius su užrašu „Don‘t F&*$k with Lithuania“, paskelbkime, kad Popiežiaus vizito proga legalizuosime marichuaną. Kalbės, rašys, komentuos, ir ką?
3. Show versle svarbiausia dėmesys. Skandalinga šou žvaigždė gali kelti muštynes, platinti nepadorias nuotraukas, girta vairuoti ir įkliūti policijai, įžeidinėti mažumas, nes tikslas yra bet kokia kaina išgarsėti. O valstybė ir miestas, kurdami savo reklamą, turėtų matyti platų, tolimą vaizdą. Vilniaus miesto reklamos auditoriją sudaro daug skirtingų grupių: ne tik bernvakarių organizatoriai, bet ir šeimos su vaikais, poros, norinčios aplankyti muziejus ir teatrus, akademinis jaunimas, verslininkai ir kiti.
4. Žiūrovas neskirs G-taško reklamai pusvalandžio ir neanalizuos, kokie išradingi netradicinio mąstymo žmonės ją sugalvojo. Reklamai skiriamos sekundės, ir per jas susiformuoja asociacija – šūkis, vaizdo nuotrupa, bendras įspūdis. Užmeti akį į šią reklamą ir matai – Vilnius = seksualinė palaima. Palyginimui (iš šalių reklamų, kurias mačiau šiais metais): Egiptas = istorijos pradžia, Majamis = stilingas poilsis saulėtame paplūdimyje, Malaizija = draugiški žmonės, Indija = neįtikėtinų spalvų pasaulis, Amsterdamas = dviračių miestas (nors galėtų G taškais labiau už Vilnių pasigirti, cha cha). Naujoji Zelandija neseniai sukėlė nemenką šurmulį, kai reklamose pasišaipė iš savęs, kad tai šalis, dingusi iš pasaulio žemėlapio. Be sekso, be smurto, be kontroversiškų temų.
5. Dar suprasčiau, kad miesto galvos imtųsi tokių drastiškų veiksmų, jeigu Vilnius iš tikrųjų neturėtų kuo pasigirti, bet juk yra kitaip. Visi apsilankę mus giria, koks tai neatrastas kampelis, kiek nuostabių įspūdžių čia galima patirti. Gatvės pilnos jaunų gražiai apsirengusių, išsilavinusių žmonių, kyla modernūs pastatai, nuolat atsidaro naujos kavinės, restoranai. Technologijų parkuose dirba daugybė inovatyvių kompanijų, kuriančių ir gaminančių visam pasauliui – apie jas galima pasakoti be galo. Jau nekalbu apie vieną seniausių universitetų, apie Pasaulio paveldo sąraše esantį senamiestį etc. Esu 100% tikras, kad turime iš ko kurti įtaigią komunikaciją. Neatrastų taškų geriau ieškoti žmonių širdyse ir galvose, o ne (…)
Tuo tarpu reklamos kūrėjas, verslininkas, kūrybingumo dėstytojas Tomas Ramanauskas palaiko šią reklaminę idėją:
„Jei pritylintume vietinių diskusijų “valio-baisu-ką popiežius pagalvos” (kurios reikalingos, bet niekaip neįtakojančios kampanijos sėkmės) garsą ir eitume prie esmės, vienas svarbus klausimas yra “o kas toliau?”
Jokia viena kampanija nesukurs ir nesugriaus Vilniaus. Komentarai, kad, jo, gal ir pasaulis kalba, bet ar tai veikia, yra tamsuoliški. Jei mes tikimės, kad kažkokia žinutė, parodyta pasauliui vienu pliūpsniu, privers britus, ar vokiečius atšaukti keliones į Madridą ir strimgalviauti į G-tašką, esame naivoki. Bet tai gali būti durų pravėrimas. Tik jos praviros būna neilgai, todėl, kas bus PO G-taško yra svarbu, nes dėmesio ataka turėtų vykti kiaurus metus su nedidelėmis pertraukomis. Net jei tema lieka ta pati. Pavidalų jai skleistis — pilna. Todėl Go Vilnius linkiu nebegaišti nė sekundės teisinimuisi, o toliau lipdyti naują turinį Johnui Oliveriui ir kitiems. Nepaleiskite bangos. O po metų, jei ne vėliau, galėsime paskaičiuoti, ar kažkas įtakojosi.
Ir dar. Lietuva/Vilnius pasaulio dėmesio už humoro jausmą nusipelno itin retai (niekada?), Ljublijana, Skopjė, Varna, Bratislava ar Riga jo nusipelno itin retai, todėl baikit raukti veidus dėl G ir prisiminkite, kad Vilniaus komunikacinė problema, jog jis beveik niekam nėra tema. Miestui svarbu turėti daugybę dimensijų. Jei pradėsime nuo to, kad mes galime iš savęs pasijuokti, jau neblogai. O pakeliui galėsime pridėti vairalus apie Vytį, Pilį, Internetą.”
Laidos apie Vilnių ir G tašką epizodas:
Kaip jums atrodo ar šį kartą Lietuvos sostinė neprašovė prošalį?
Taip pat skaitykite: Barselonos seksualumo simbolis sekso žaislų testuotoja Venus O‘Hara [VIDEO] (N-18)
