„Jungtinė Karalystė“: tikra Botsvanos prezidento ir anglės meilės istorija

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2016-11-14 09:27

Spausdinti | Komentarai

Davidas Oyelowo ir Rosamund Pike įkūnijantis Seretse Khama ir jo žmoną, Ruth Bechuanalande, dabartinėj Botsnoje,  1950 m.

Kai būsimasis vienos galingiausių Botsvanos genčių valdovas vedė baltaodę britę, jiedu susilaukė šurmulio ir tremties iš apartheido eroje gyvuojančio pasaulio. Po susitikimo su filmo kūrėjais ir šeimos nariais Jessamy Calkin perkelia jų istoriją į didžiuosius ekranus.

Botsvanoje, kurioje gyvena 2,2 milijonai žmonių ir 3 milijonai karvių, yra trys kino filmų salės. Vienoje iš jų, sostinėje esančiame „Riverwalk Mall,“ vyksta renginys: Amma Asante filmo „Jungtinė Karalystė“ premjera. Afrikos premjero ir pirmojo Botsvanos prezidento Seretse Khama vaidmenį atlieka aktorius David Oyelowo, o Rosamund Pike vaidina jo britę žmoną Ruth.

Botsvana – viena stabiliausių šalių Afrikoje. Istoriškai ši šalis buvo kolonizuojama ne taip stipriai kaip likusios žemyno šalys ir tai įnešė teigiamos įtakos į jos kultūrą. Geras šalies valdymas ir turtai, uždirbti šalyje atradus deimantų, užtikrino, kad jos piliečiai gautų nemokamą sveikatos priežiūrą ir mokslą, kiekvienas, sulaukęs 21 metų amžiaus, galėtų gauti žemės sklypą, už kurį jiems netektų mokėti.

Ekonomika čia stipri – pula (piniginis Botsvanos vienetas) vertingesnė nei Pietų Afrikos randas. Sostinė Gaboronė nėra labai gražus miestas dėl čia vykstančių statybų, bet čia yra švaru, o ir skurdo ženklų yra ne tiek jau ir daug.

Dabartinis prezidentas Ian Khama, Seretse sūnus, į valdžia išrinktas demokratišku būdu, kartais išvyksta pasivažinėti savo motociklu.

pora

Riverwalk’e, Pietų Afrikos Respublikoje esančiame prekybos centre buvo pastatytas specialus priestatas premjero sutikimui, apstatytas baldais: sofomis, krėslais, šviestuvais ir veidrodžiais.  Raudonas kilimas buvo nutiestas per visą prekybos centrą. Aprangos kodas buvo „formalus“ arba „tradicinis“ – moterys vilkėjo tradiciniais kostiumais, o vyrai smokingais. Čia buvo galima pamatyti ir dizainerių kurtas rankines, bei asmenukių lazdas.

Svečių sąraše buvo prezidento šeima, ambasadoriai ir aktoriai. Vietos televizijos stotys filmavo visą šventę.

Širdį virpinanti meilės istorija

Už filmo scenarijaus slepiasi nepaprasta istorija, paremta Susan Williams knyga „Colour Bar.“ Seretse Khama, gimęs 1921 m. buvo būsimasis Bangwato, vienos didžiausių Botsvanos genčių, sosto paveldėtojas. Jo tėvas mirė, kai jam tebuvo ketveri, todėl valdžia atiteko regentui, jo dėdei, Tshekedi Khama. Tuomet Botsvana buvo Britanijos kolonija, žinoma kaip Bechuanaland’as.

Secretse buvo mokomas Pietų Afrikoje (ten jis susitiko su Nelsonu Mandela, kai jie abu mokėsi Johannesburge), po to, 1945m., jis atvyko į Balliol Koledžą, Oksforde ir persikėlė gyventi į Londoną studijuoti teisės. Po karo Britanijoje juodaodžiai sudarė tik 0,02 procentus populiacijos, o tai leido plisti prietarams.


„Jungtinė Karalystė“

Režisierius: Amma Asante

Vaidina: David Oyelowo, Rosamund Pike, Jack Davenport, Terru Pheto, Tom Felton, Vusi Kenene

Trukmė: 111min.

Seretse ir Ruth Williams susitiko 1947m. Londono Misionierių Draugijos vakarėlyje. Tuomet Ruth buvo „Lloyd“ draudikų raštininkė ir arbatos pardavėjo dukra. Juodu sujungė meilė džiazui. Neilgai trukus jis paprašė jos rankos, bet Tshekedi buvo nusistatęs prieš šias vedybas. Jis manė, kad Seretse grįžus valdyti Bechuanaland’ą, jos gyventojai niekuomet Ruth nepriims kaip genties motinos.

Jam pavyko sustabdyti vestuves bažnyčioje į pagalbą pasitelkus Serą Evelyn Baring. Ruth buvo atleista iš darbo, o jos tėvas atsisakė ją pripažinti kaip savo dukrą. Nepaisant to pora susituokė 1948 m. Rugsėjo 29d.

Seretse grįžo į Bechuanaland’ą netrukus po vestuvių ir susitiko su daugybe kgotlų (aukšto rango generaliniais patarėjais, kurie buvo Botstvanos moralinio ir politinio pasaulio centras), kad aptartų savo ateitį. 1949 m. birželį iš viso Bangwato Rezervato susirinko apie 9000 vyrų. Seretse pasakė jaudinančią kalbą ir paprašė Bangwato gyventojų priimti jį kaip valdovą ir Ruth, kaip jo žmoną.

Kalbos pabaigoje jis paprašė tų, kurie jį palaiko atsistoti, ir beveik visa publika atsistojo ir pradėjo skanduoti „Pula! Pula! Pula!“ (tai daugiafunkcinis žodis reiškiantis ir lietų ir piniginį vienetą, kartu išreiškiantis pritarimą ir sveikinimą.)

Seretse nusiuntė telegramą Ruth, kuri buvo Londone („Gentis mums pritarė“) ir, 1949 m. rugpjūtį, ji nuvyko į Serovą, Bangwato Rezervato sostinę, kur ją pasveikino džiūgaujanti minia. Tačiau britai nenorėjo atsitraukti ir leisti situacijai klostytis sava vaga.

Atstumti visuomenės

Pora apsistojo Serove, bet Ruth kolonijoje buvo sunku – pirmiausia jai nesisekė pritapti prie Afrikos moterų (jų populiacija tuomet buvo apie 300 tūkst., tačiau tik 2 tūkst. iš jų buvo baltaodės.) Sekančiais metais, kai Ruth tapo nėščia, jai pasisekė išpopuliarėti tarp vietinių, ypač moterų. Seretse tapo apgavystės auka ir buvo priverstas vyriausybės išvykti iš Bechuanaland penkeriems metams.

aaa

Botsvana

Šalis Pietų Afrikoje, sostinė – Gaboronė

Ankščiau šalis buvo Britanijos valdžioje ir jos pavadinimas buvo Bechuanaland’as, tačiau po 1966 m. rugsėjo 30 tapo nepriklausoma ir pakeitė pavadinimą į Botsvaną.

Daugiau nei 2 milijonai gyventojų

Buvo tikimasi, kad jeigu konservatoriai grįš į valdžią 1951m., Seretse bus galima grįžti namo, tačiau nepaisant išreikštos kritikos vyriausybei, Vinstonas Čerčilis draudimą grįžti pratęsė visam gyvenimui.

Britų politikų rankose pora nemažai kankinosi. Priežastis dėl ko jie negalėjo grįžti buvo ta, jog britų politikai baiminosi, kad Seretse grįžimas į Bechuanaland’ą sujauks ten vyraujančią taiką. Bet Britanijos gyventojai užjautė Seretse. Tarp žmonių, kurie jį palaikė buvo ir Tony Benn, kuris  gynė porą (vienas iš poros sūnų netgi buvo pavadintas Tony garbei.)

Bangwato gyventojai netgi susisiekė su Anglijos Karaliene, kad ši leistų jų vadui sugrįžti ir  1956 Seretse ir Ruth kartu su dviem savo vaikais pagaliau buvo išleisti namo. Seretse susitiko su Tshekedi, vėl pasiskelbė vadu ir įkūrė „Bechuanaland Democratic Party,“ taip tapdamas Botsvanos prezidentu 1966m., kai šalis tapo nepriklausoma.

Tuo metu, šalis buvo laikoma viena iš 10 skurdžiausių ir viena iš paskutinių pagal išsivystymą šalių Afrikoje. Bet deimantų atradimas padėjo šalies turto pamatus, kartu su laukinės gamtos turizmo industrija, šalies ekonomika nuo tada auga.

Seretse ir Ruth susilaukė dar dviejų vaikų. Seretse mirė nuo vėžio 1980m., būdamas 59 metų amžiaus, Ruth liko Botsvanoje, kur tapo aktyvia moterų teisių rėmėja ir Botsvanos „Raudonojo Kryžiaus“ prezidente. Ji viena gyveno fermoje ir mirė 2002m. Visi jos vaikai gyvena Botsvanoje, o jos vyriausias sūnus Ian yra ketvirtasis šalies prezidentas.

bbb

Iš tikro gyvenimo į didžiuosius ekranus.

Ši istorija buvo aptikta istorikės ir rašytojos Susan Williams, kuri pavertė ją meistriška knyga. Jai padėjo šeimos nariai, kurie pageidavo istoriją aprašyti tokią kokią ji buvo, ir 2006m. buvo išleista knyga pavadinimu „Colour Bar.“

 

pora-2

 

 

Ką galvojo publika

Botsvanoje, „Jungtinės Karalystės“ premjera sulaukė didžiulio pasisekimo. Tai labai iškilus filmas, gražus ir judantis į priekį, tačiau ne perdėtai jausmingas. Per filmo peržiūrą buvo galima girdėti džiaugsmo šūksnius kai kas nors ekrane atpažindavo pažįstamus. Filmui pasibaigus žmonės plojo atsistoję ir pritariamai šaukė „Pula! Pula! Pula!“

Marcus ter Haar, kurio mama yra Jacqueline, Seretse ir Ruth vyriausia dukra, sakė „Mano močiutės vienintelis reikalavimas buvo, kad jei kas nors kada nors norės įamžinti jų istoriją, ji turi būti tikra, be perdėtai daug dramos.“

Jis susinervino kai išgirdo apie filmą „iš dalies dėl to, kad mano močiutės jau nebėra ir leisti kūrybingiems žmonėms sukurti kažką, kas buvo taip dramatiška yra šiek tiek neraminantis. Juk negalima jų suvaldyti.“

ccc

Filmas buvo priimtas gerai. Visi sutiko, kad Ruth vaidmuo buvo labai įtikinamas, vienintelis Jacqueline komentaras buvo, kad Seretse nebuvo toks emocionalus kokį jį pateikė Oyelowo. Botsvana yra gero būdo šalis.

Marcus ter Haar sutinka: „Kažkur Botsvanos DNR yra bendruomeniškumo jausmas – mes tai vadiname botho ir tai neturi tiesioginio vertimo. Bet jis reiškia buvimą kartu, supratimą kokie žmonės tave supa ir jų palaikymas. Tai paveldėjome kartu su Botsvanos kultūra.“

„Jungtinė Karalystė“ kino filmuose pasirodys Lapkričio 25 dieną.

Taip pat skaitykite: „Lenktynės“ – intriguojanti sporto drama apie 1936 Olimpines žaidynes

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt