Žmogaus asmenybė sulipdyta iš daugybės mažų dalelių, susijungiančių į visumą. Praradimai, aplankantys kiekvieną, yra ne kas kita, kaip tų elementų kaita, kai ką pradanginanti, kitą – atnešanti. Todėl sakoma, jog tikrosios netekties nėra ir negali būti. Tačiau daug tamsiau ten, kur kadaise švietė saulė, negu ten, kur jos iš vis nebuvo. Todėl, iš tikro, praradimai atveria tikrąją žmogaus asmenybę ir parodo jos atsparumą neteisybei, arba atvirkščiai – silpnybę.
Romantinėje 2016-ųjų metų dramoje „Švyturys tarp dviejų vandenynų“ (The Light Between Oceans (
Kino filmo “The Light Between Oceans” kadras
Istorija mus nukelia į tarpukario periodą, atokią Australijos salą, kurioje išsekęs bei egzistencinę tuštumą jaučiantis Tom‘as Sherbourne‘as (akt. Michael Fassbender) įsidarbina švyturio prižiūrėtoju. Vyras pasineria į vidinę savidestrukciją ir pamažu pamiršta bet kokius žmogiškus jausmus. Jo tyla, pripildyta skausmo bei praradimų kančios, šaukte šaukėsi pagalbos, kurią netikėtai suteikė jauna žavi mergina Isabel Graysmark (akt. Alicia Vikander), pavergusi karo išalinto vyro protą bei širdį. Mergina, spinduliuodama jaunatviška energija, atgaivino numirusią Tom‘o sielą, kartu atrasdama tai, ko pati taip seniai troško.
Kino filmo “The Light Between Oceans” kadras
Tačiau nelaimės ženklu pažymėtus žmones problemos greitai pasiveja. Po kelių tragiškai pasibaigusių nėštumų, Isabel pasineria į nevilties liūną, skausmo šydu atsiskiria nuo savo vyro ir tampa kaline savo pačios kūne. Nevilties bei sielvarto apakina moteris, praradusi viską, ko taip seniai troško, atsisakydama net vyro pagalbos, tampa nekontroliuojama. Atsiradus galimybei rinktis tarp to, kas yra teisinga, ir to, kas savanaudiška, ji pasirenka klaidingą kelią. Pasisavindama svetimą kūdikį, Isabel trokšta ištaisyti praeities klaidas. Tačiau kokia kaina? Jos instinktai, neleidžiantys mąstyti blaiviai bei racionaliai, skatina priimti neatleistinus sprendimus. Tom‘as, nors ir nujausdamas kylančią milžinišką audrą, tačiau negalėdamas daugiau stebėti savo žmonos skausmo bei kančių, nenoriai sutinka su afera ir nuo tos akimirkos palaidoja bet kokią galimybę turėti normalų bei ramų gyvenimą.
Kino filmo “The Light Between Oceans” kadras
„Švyturys tarp dviejų vandenynų“ sukurtas remiantis tokio pačio pavadinimo 2012-ųjų metų M. L. Stedman romanu. Režisierius Derek Cianfrance, kūręs tokius filmus kaip „Niujorko šešėlyje“ (The Place Beyond the Pines) bei „Mano liūdna meilės istorija“ (Blue Valentine), pasiliko prie jam įprastos tematikos bei nuotaikos, tik šį kartą rėmėsi literatūros kūriniu. Keldamas klausimus (Kaip toli žmogus gali eiti klystkeliais, kad pasiektų išganymą? Ar tikslas pateisina priemones? Kiek žmogus sau leis padaryti blogų sprendimų, kad pasiektų norimą rezultatą?), režisierius dar kartą skatina žiūrovą mąstyti ir analizuoti kitų pasirinkimus, ugdyti savimonę bei teisingumo suvokimą.
Kino filmo “The Light Between Oceans” kadras
Kino juostos filmavimai vyko nuostabaus grožio Naujosios Zelandijos bei Australijos lokacijose ir truko apie 3 mėnesius (nuo 2014 m. rugsėjo iki tų pačių metų lapkričio 24 d.), postprodukcijos darbai – metus. Kino operatorius Adam Arkapaw, pasitelkęs savo sumanumą bei profesinę patirtį, atokią salą pavertė laiko nepaliesta šventove, kurioje viskas tarsi sutingę ir tik du įsimylėjėliai randa vienas kito laimę, kuriai nereikia jokių išorinio pasaulio stimulų. Įtempti stambūs planai, švelnūs kameros filtrai bei pastelinės spalvos, mažas dialogų kiekis bei įtikinanti vaidyba, slogi atmosfera žiūrovą lengvai sugraudina, išspausdama ne vieną ašarą bei gilų atodūsį. Juosta priverčia jausti nostalgiją laikams, kuriuose net negyvenome, išgyventi istoriją, kurios nepatyrėme, užjausti žmones, kurių nesutikome. Visa tai genialių bei kūrybingų profesionalų nuopelnas, užtikrinantis sutelktą dėmesį viso filmo metu bei stiprias emocijas jam pasibaigus.
Verdiktas 7/10
Taigi „Švyturys tarp dviejų vandenynų“ – šiek tiek sentimentalus pasakojimas apie du mylinčius žmones, pasiryžusius padaryti neatleistiną klaidą, sugriovusią daugelio žmonių gyvenimus. Pasirinkimą skatinantis skausmas bei vidinė tuštuma individą nubloškia į nepažintas sielos gelmes ir priverčia paklusti racionalumo nesuvokiančiai dvasiai. Tačiau atleisti užtenka tik kartą, tuo tarpu neapykanta trunka kiekvieną dieną ir ėda žmogų iš vidaus. Tai istorija apie neteisingus pasirinkimus ir jų pasekmes, apie nelaimingus žmones ir jų skausmą, apie tai, kaip praradimai žmogų keičia arba tiesiog parodo tikrąjį jo veidą ir apie tai, kiek nedaug tereikia laimei rasti.
Taip pat skaitykite: TOP 10 filmų, sukurtų mažiau nei už 1 milijoną dolerių
