Spalio 15d. 17 val. Kauno įvairių tautų kultūrų centre (Šv. Gertrūdos g. 58) atidaroma Vasilijaus Ščiogolevo fotografijų paroda, kurią bus galima apžiūrėti iki lapkričio 15 d.
Stebėtojas, susidūręs su Vasilijaus Ščiogolevo fotografijomis, yra priverstas keisti savo įprastines aplinkos suvokimo ir vertinimo nuostatas, nes autorius savo darbuose nuosekliai eksploatuoja regimybės ir neregimybės antipodus. Vasilijaus pasirinkta fotografinė strategija yra tiesiog pačios technikos duotybė, plačiai atverta diafragma išgryninant pasirinktą objektą ir visą aplinką panardinant tirštoje migloje. Deja, mūsų akys ir smegenys veikia kaip pats greičiausias autofokusas pasaulyje, todėl kasdienybėje stebėdami aplinką mes tariamės matą visumą. Tuo tarpu Vasilijus sąmoningai ir kryptingai siekia neaprėpti visos aplinkos, iš jos išskirdamas tik ne pačius svarbiausius mažmožius. Tiems kasdienybės fragmentams fotografas skiria pagrindinį vaidmenį, visą aplinkinę informaciją palikdamas tik nuspėjamą. Štai čia ir iškyla paradoksali dilema – ar kasdien dairydamiesi, įsisavindami ir vertindami aplinką mes tikrai suvokiame jos visumą? Ar dažnai pastebime tą nereikšmingą bet pasikartojantį pasaulio ritmą? Kodėl taip retai nukreipiame žvilgsnį nuo didingų reginių ir godžiai ryjame smulkmenų metaforas? Deja, mūsų esamajame laike kasdienybė yra greitis ir, kaip įmanoma, didesnis informacijos kiekis. Vasilijus Ščiogolevas verčia mus sustoti ir bent keletą sekundžių įdėmiai pažvelgti čia pat, į ne visada reikšmingą aplinką. Ir tai puikus priminimas, kad visumos pagrindą sudaro tik tie nedideli ir beveik nepastebimi menkniekiai ir pasikartojantys kasdienybės ritualai.
Vasilij Ščegolov gimė 1979 m. Sausio 2 d. Kaliningrado mieste, Rusijoje. Būdamas 10-ies metų su tėvais atvyko į Lietuvą. Fotografija domėjosi dar mokykloje, tačiau aktyviai fotografuoti pradėjo nuo 2003 metų. Dažniausiai fotoobjektyvą atkreipia į gamtą ir jos reiškinius – sniegą ir jo piešiama grafiką, dangų su nepakartojamais spalvų perėjimais, jūrą, kopas, rūką. Autoriui prie portreto žanro prisiliesti teko 2007 metais, kuomet dalyvavo fotosesijoje vaikų namuose Klaipėdoje. “Tik būdamas gamtoje jaučiu tą ramybę, kurios visada trūksta būnant tarp žmonių. Tik tas visiškai nuoširdus nebylus bendravimas leidžia pajusti laisvę ir būti savimi” – sako menininkas.
