Ne, aš čia nieko negaliu pasakyti apie Eligijų Masiulį, nes jis čia niekuo dėtas ir niekaip nesisieja su visu šiuo mano straipsniu. Kaip ir Remigijus Šimašius nieko dėtas ir niekaip nesisieja. Nes Eligijus Masiulis tiktai vadovauja ministerijai, kuri atsakinga už bendriniu pavadinimu tapusius Lietuvos Geležinkelius, Lietuvos Paštą, TV bokštą (kur, beje, dar ir visokios įdomybės su Mezon tinklo reikalais, o kaip sako gandai iš žiniasklaidos – “kas sumokės už 100 milijonų paskolą?“), Vilniaus Oro Uostą ir dar kažką, o Remigijus Šimašius tiktai vadovauja teisingumo ministerijai, kuri už teisingumą atsakinga. Abu labu Liberalų Sąjūdžio atstovai, bet ir šita partija niekaip nesisieja.
Čia tik šiaip man galvoje ūžesiai ir atsitiktinės mintys kyla, kurios irgi su niekuo nesisieja. Juk negali būti ministrai atsakingi už tuos dalykus, kurie kur nors vyksta. Remigijus Šimašius juk neatsakingas už tai, kad jo ministerija vykdo baltarusiškus lukašenkinio režimo nurodymus, o Eligijus Masiulis irgi neatsakingas už tai, ką daro susisiekimo ministerijos prižiūrimos įmonės. Todėl aš nieko čia nerašysiu apie šituos du asmenis, o parašysiu apie visai nesusijusį Bananistaną – neegzistuojančią Afrikos šalį.
Liberalų Sąjūdis čia matyt niekaip nesusijęs, o tik šiaip kažkokios nesąmoningos asociacijos kažkam kyla, prisiminus kokias nors labiausiai nukvakusias Afrikos valstybes.
O dabar Dansu Dansu parašė, o Common Sense paanalizavo visai kitus reikalus, kurie aišku niekaip nesisieja su jokiu ten Liberalų Sąjūdžiu ar kokiais nors ministrais ar netgi Bananistanu: Vilniaus Oro uostas susigalvoja užsakinėti reklamą, o reikalavimus nustato taip, kad telieka tik vienas galimas tiekėjas. Ir tada jau tas tiekėjas lupa tokius pinigus, kokius tik susigalvoja – t.y., 25 milijonus už tai, kad… Žinokit, aš negaliu aiškiai pasakyti, už ką, nes aš nelabai suprantu, kuriems galams Vilniaus Oro Uostui kažkokios ten komunikacijos paslaugos ir dar už panašias sumas. Tai, atleiskit, labai įspūdinga, kai įmonė, užsiimanti infrastruktūra, perka kažkokius reklaminius projektus, nes tai yra gražu ir dvasinga, gal būt tai kažkaip didina Lietuvos kultūrą ar dar ką nors.
Tai panašiai, kaip komunikacijos paslaugas už 25 milijonus litų pirktų Vilniaus kanalizacijos tinklas, nes juk jis irgi kažkokius žmones aptarnauja, turi rūpintis savo įvaizdžiu ir taip toliau. Aišku, niekas negali tvirtinti, kad tai kokie nors šešėliniai biudžetai, nes viskas čia yra teisėta ir jokių negerų sąsajų mums nereikėtų čia ieškoti, o mano palyginimas tarp fekalinės kanalizacijos ir Vilniaus Oro Uosto – nei į tvorą, nei į mietą, tai tik visiškai nesusijusi asociacija. Nes kaip sakoma, pinigai nesmirdi. Kitaip tariant, nesmirdi nepriklausomai nuo to, per kiek Vilniaus Oro Uostų jie būtų perėję.
Ar rūpi tie 25 milijonai litų susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui? Aš nežinau, ar tai jam rūpi. Gal ir nerūpi, nes jei rūpėtų, tai gal taip nebūtų. Arba atvirkščiai, gal ir rūpi, nes jei nerūpėtų, tai tada nebūtų. O ar rūpi 25 milijonai litų teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui? Man rodos, kad irgi arba nerūpi, nes jei rūpėtų, tai nebūtų, arba atvirkščiai – rūpi, nes jei nerūpėtų, tai nebūtų taip. Čia nieko negaliu pasakyti, o galiu tik paspėlioti visaip, nes juk sąsajų ir interesų nėra. Ministrai yra niekaip neatsakingi už tai.
Nesvarbu, kad pagal įstatymus galima laisvai nutraukti tokius pirkimus arba reikalauti mažesnių sumų, bet čia matyt taip jau gaunasi, kad nesigauna kažkas. Nes kai nori, kad nesigautų, tai visada nesigauna, o kai nori, kad gautųsi, tai visada gaunasi. Nuo norų gal kažkas priklauso, nes šiaip niekas juk nepriklauso nuo ministrų, o be to, viskas yra labai teisėta ir nieko čia nelegalaus, o žmonės tiktai dirba savo darbą, o be to, už tai valdžia neatsakinga niekaip. Ir išvis aš čia tik spėlioju kažkokias nesąmones pagal savo iškreiptą vaizduotę, nes nieko neišmanau apie tą alternatvią realybę, kurioje dirba ministrai. O jau visai nesusijusios asociacijos man sako, kad ten, kur yra kokie nors pinigų srautai, ten paprastai būna ir tam tikri nusistovėję procesai. Todėl visada labai įdomu pasižiūrėti, kokie ten tie nusistovėję procesai būna kai kuriose schemose, kurių gal ir nėra. Arba yra. Arba kitur yra, bet tiktai ne ten. Aišku, niekaip tai nesisieja ir niekas ten jokių pinigų negauna juk. Viskas teisėta.
Visiškai nesusijęs diskursas apie politinės reklamos atkatines schemas
Čia imkim ir atmeskim visą reikalą, o prisiminkim, kaip veikia klasikinė atkatinė schema su rinkimų organizavimu ir PR agentūrų mechanizmais Bananistane – apie tai buvo daug kalbėta prieš krūvą metų, kai kilo skandalai apie visiškai kitus ir niekaip nesusijusius tenykščius liberalus, kurie per kažkokias rusiškas firmas kažkokius PR sau darė, į prezidentinius postus lipo, o paskui šaukė apie neatsistatydinimus. Tada kas netingi analizavo tas schemas, nes matomai reikalas užsibugino ir spaudos kažkodėl neužčiaupė – gal todėl, kad toji agentūra buvo truputį rusiška, tai gal neatrado būdų, kaip ten tinkamai prieiti prie vietinės žiniasklaidos. Taigi, tada ir išlindo atkatinio mechanizmo principas, kuris yra absoliučiai teisėtas, legalus ir niekaip niekam neįdomus, todėl matyt išsigalvotas ir veikiantis tiktai kokioje nors Zimbabvėje ar Bananistane, bet tikrai ne Lietuvoje:
- Yra tarkim kažkokia Bananistano Liberalinių demokratų sąjūdžio partija, turinti valstybinių resursų, pvz., ministeriją, kurios valdomoms įmonėms yra poreikis kokioms nors viešinimo kampanijoms ar pan. paslaugoms
- Tie valstybiniai Bananistano resursai perka iš įmonės “All Max Public Cum Relations” kokias nors komunikacijos paslaugas, mokėdami belenkokias didžiules sumas, o visokius konkurus laimi vis toji įmonė. O kai kada ir išvis be konkursų ta pati įmonė gauna užsakymus.
- Iš tos pačios įmonės visokias paslaugas užsakinėja ir kitos įmonės, irgi mokėdamos didžiules sumas ir niekaip jokių ten partijų neremdamos, o tik šiaip pirkdamos tam tikras paslaugas, nes jų reikia verslui.
- Įmonė “All Max Public Cum Relations” savo nuožiūra užsakinėja visokias paslaugas iš svarbiausių laikraščių, interneto portalų, TV ir pan., mokėdama didelius pinigus ir skirstydama lėšas ne tik pagal vieną valstybinį užsakymą, bet ir pagal krūvą kitų, net ir nevalstybinių
- Tuo tarpu kokiame nors neoficialiame pokalbyje “All Max Public Cum Relations” žiniasklaidininkams duoda aiškių užuominų, kad Bananistano Liberalinių demokratų sąjūdžio partija yra gera. Arba netgi neduoda užuominų, nes žiniasklaidininkai nedurni ir patys mato, kokią reklamą iš jų užsakinėja įmonė ir kas vadovauja atitinkamoms valstybinėms įstaigoms
- Leidinio vadovybė aiškiai supranta, kad negalima skelbti apie Bananistano Liberalinių demokratų sąjūdžio partijos makles, o taip pat reikia skelbti šį bei tą gero apie tos partijos veikėjus, nes kitaip galima pasigadinti santykius su įmone “All Max Public Cum Relations”, o tokiu atveju dings pinigai
- Galutiniame rezultate Bananistano Liberalinių demokratų sąjūdžio partija susikuria sau labai gerą įvaizdį visuomenės akyse: skandalų – tik vienas kitas, o jei ir būna, tai šitie skandalai lieka nesusietais su partijos vadovybe, o jei visgi kažkas ir susieja, tai laikraščiai apie tai labai greitai užmiršta ir niekada vėliau neprimena. Kita vertus, tie patys žiniasklaidininkai patys visaip stengiasi populiarinti visokias tų pačių Liberaldemokratų sąjūdžio iniciatyvas.
Štai toks paprastutis politinės reklamos finansavimo mechanizmas, puikiai rodantis, kaip viskas gali būti. Bet aišku, aš tikiu, kad jokie Bananistano ministrai niekaip nesinaudoja jokiomis panašiomis paslaugomis iš jokių agentūrų. Nes jiems juk nereikia jokių tokių paslaugų, jie niekaip niekur nesisieja ir man kylančios mintys irgi niekaip nesisieja. Čia jokių analogijų niekur nėra nei pėdsako, jūs mane supraskite teisingai. Ir jau visai nesusijusios su Bananistano valdžia yra kalbos apie tai, kad kažkokia įmonė, žadanti gauti daug pinigų, teikia paslaugas vienai kitai stambiai įmonei, kurios vienas vadovų yra tapęs vieno ministro patarėju, o paskui – ir ministerijos kancleriu, o kitas tos pačios įmonės vadovų yra tapęs vienu iš valstybėje reikšmingo Liberastijos Instituto vadovų, kuriam prieš tai prezidentavo vienas ministras ir taip toliau. Čia tik visokie Bananistano gandai.
Ir dar labiau nesusiję kratiniai
Aš vat tik tiek atsimenu, kad Eligijus Masiulis jau senais laikais buvo paskelbęs, jog Seimas neturi teisės tirti VSD skandalo, o vėliau pagarsėjo tuo, kad jo vadovaujama Susisiekimo ministerija prakišinėjo visuotinio sekimo priemones, kurias valdytų VSD, bet visa tai, žinoma, irgi tiktai išsigalvojimas. O taip pat man kyla asociacijos ir apie labai įdomius elektroninio balsavimo projektus, kuriuos išvis neaišku, kas valdytų, bet tai aišku irgi kažkoks išsigalvojimas. Na, dar galim prisiminti kažkokį skandalėlį, kai Lietuvos Pašto vadas, paskirtas to paties Eligijaus Masiulio, paaiškėjo besąs elementarus vagis, kas gal irgi išsigalvojimas. Ir visokios vis lendančios kalbos apie Lietuvos Geležinkelius – tai irgi tik išsigalvojimas, tiktai nuogirdos ir nesupratimas. Ir taip toliau, ir taip toliau.
Tai visai seniai užmirštos istorijos, nes spaudai jos kažkodėl visai neįdomios ir matyt patsai ministras su tuo niekaip nesusijęs. Remigijus Šimašius neseniai pagarsėjo, kai jo vadovaujama ministerija ėmė ir pramušė šimtų Lietuvoje esančių bankų sąskaitų duomenų perdavimą Baltarusijos saugumiečiams – to pasekoje dabar Lukašenka savo politinius priešininkus gali kišti į kalėjimus už esą finansinius nusikaltimus, bet už tai, žinoma, kaltas ne ministras, o tik kažkokia ten jo ministerijos klerkė, net nepaisant to, kad į teismą be paties ministro žinios ji gal net negalėjo kreiptis. Kai Austrija sakė, kad viskas teisėta, kad Golovatovą paleido, tai teisingumo ministerija kažką irgi nerišliai aiškino taip, kad pagal ją tai vos ne teisėta gavosi, tai aš čia irgi neįžiūriu jokių skandalingumų, nes tai nesisieja su niekuo.
Remigijus Šimašius anksčiau vadovavo LLRI – tai pačiai kontorai, apie kurią išvis niekam tur būt pasakot nereikia, nes toji kontora remiama niekuo nesusijusių įmonių ir niekaip nesisieja su jokia politika ar ministrais. Bet tai irgi visai gal neįdomu spaudai. Čia, žinoma, tie dalykai niekaip nesusiję, nes nei Susisiekimo ministerija kaip nors atsakinga už Vilniaus Oro Uostą, nei Teisingumo ministerija kaip nors atsakinga už teisingumą. Čia tik šiaip visokios man asociacijos kyla mano durnoje žiurkėniškoje galvoje. Jūs gal man paaiškinkit, ko aš čia nesuprantu ir kodėl prisigalvoju tokių niekų.
Pabaigai
Ponai Eligijau Masiuli ir Remigijau Šimašiau. Žinau, kad anksčiau ar vėliau sužinosit, ką apie jus čia parašiau. Nes žinau, kad visokių ministrų tarnybos labai daug ką monitorina. Jums, ponai ministrai, derėtų atsistatydinti, tačiau aš spėju, kad jūs neatsistatydinsit. Bus eilinis “neatsistatydinsiu ir viskas”, “ministras nekaltas, pavaldiniai kalti” ar koks nors panašus cirkas. Tačiau turėkit omeny: aš tokius, kaip jūs kiaurai matau. Ir ne aš vienas, o didžiulė daugybė žmonių. Ir jūsų bėda tame, kad pinigų jūs norite, o užsidirbate, būdami ministrais.
Aš labai tikiuosi, ponai ministrai, kad jus galų gale nafig iš koalicijos išmes patys konservai. Nes paskutiniu metu jūs atrodote blogiau net už paksuolius. Žinokit, tai aišku net ir paprasčiausiam internetiniam žiurkėnui.
Originalus įrašas tinklaraštyje rokiskis.popo.lt
