Kino filmo „Paskutinis tango Paryžiuje“ kadras

Maždaug prieš dešimtmetį prancūzų aktorė Marija Šneider atskleidė siaubingas detales apie 1972-aisiais statyto populiaraus filmo „Paskutinis tango Paryžiuje“ filmavimą.

Viena iš pagrindinių filmo aktorių, atlikusi vaidmenį su garsiuoju aktoriumi Marlonu Brando, Šneider atskleidė, kad filme pasirodžiusi prievartavimo scenos metu, ji realiai patyrė prievartavimą. Tai – vienas pirmųjų dėl seksualinės prievartos kilusių skandalų kino pasaulyje. Aktorės viešas pareiškimas buvo beveik nepastebėtas.

2016-tais metais režisierius Bernardo Bertolucci vieno interviu metu netikėtai prisipažino, kad jis ir Marlonas Brando susimokė prieš aktorę Marija Schneider filmuojant išprievartavimo sceną, kuomet vietoje lubrikanto buvo naudojamas sviestas.

Pasak Bertolucci, jis ir Brando susitarė nieko apie tai nesakyti Schneider, nes pats režisierius norėjo prievartaujamos merginos reakcijos, o ne suvaidintos aktorės reakcijos. Jis teigė, kad su aktore, kuri mirė 2011, daugiau nebesusitiko, nes aktorė jo nekentė už tai ką jis padarė.

Interviu metu, Bertolucci prisimena kaip vyko visa scena tarp Brando, kuriam tuo metu buvo 48 m., ir Schneider, kuriai buvo 19 m.: „Su Marlonu [Brando] pusryčiavome susėdę ant grindų bute, kuriame filmavome,“ sakė jis. „Ten gulėjo bagetė ir gabalas sviesto, mes pasižiūrėjome vienas į kitą ir be žodžių supratome ką reikia daryti.“ „Iš dalies aš buvau siaubingas žmogus, kad nepasakiau Marijai kas įvyko,“ pridūrė jis.

Režisierius prisipažino, kad jaučiasi kaltas, jog nepasakė aktorei apie sviestą, bet nesigaili nusprendęs filmuoti šią sceną. „Nenorėjau, kad Marija suvaidintų savo pažeminimą, savo pyktį,“ sakė jis.

Šokiruojančioje scenoje Marlono Brando vaidinamas personažas panaudoja sviestą prieš seksualiai išnaudodamas M. Šneider suvaidintą veikėją. Aktorė, kuri mirė 2011-aisiais po ilgos kovos su vėžiu, 2007-aisiais papasakojo žurnalistams, kad scenos pradiniame, jos skaitytame scenarijuje nebuvo. Pasak aktorės, režisierius ir M. Brando sugalvojo sceną kartu, o apie joje vykstančius dalykus jai pasakė tik prieš pat filmuojant.

Aktorė žurnalistams sakė: „Marlonas man kartojo, kad nesijaudinčiau, kad tai tik filmas, bet per šią sceną, nors viskas buvo netikra, verkiau tikromis ašaromis. Jaučiausi pažeminta ir Marlono, ir Bertolučio.“ Aktorė taip pat sakė, kad tik įvykus tokiam dalykui turėjo paskambinti savo agentui ar teisininkui, nes pagal įstatymus priversti aktorių daryti tai, ko nebuvo scenarijuje, yra nelegalu. Tačiau M. Šneider teigė tada buvusi per jauna ir to dar nežinojusi.

Po tokių aktorės kaltinimų, režisierius taip pat kreipėsi į žiniasklaidą, sakydamas, kad visa tai tėra „nesąmoningas nesusipratimas“. Jis sakė: „Aš perspėjau aktorę apie pačią sceną, tačiau mes su M. Brando nusprendėme jai nesakyti apie sviesto panaudojimą. Čia ir yra viso nesusipratimo esmė.“ Bertolučis teigė, kad aktorė apie filme vykdomą smurtą žinojo, tačiau vienintelis pakeistas dalykas scenarijuje, apie kurį jai nebuvo pranešta, buvo sviesto panaudojimas.

last-tango-in-paris-lead-last-tango11_730x419

Kino filmo „Paskutinis tango Paryžiuje“ kadras

Pernai šiam skandalui užsiplieskiant kiek smarkiau, į žiniasklaidos dėmėsį pateko 2013-aisiais filmuotas režisieriaus interviu apie sceną, papiktinęs visą Holivudą. Būtent to interviu metu, režisierius Bernardo Bertolučis atviravo, kad prieš filmuodamas konfliktą sukėlusią sceną, jis aktorės tyčia neperspėjo. Jis sakė, kad padarė tai norėdamas nufilmuoti jos „tikrą reakciją kaip merginos, o ne aktorės“.  Šį interviu 2016-ųjų lapkričio 25-ąją savo puslapyje paskelbė Ispanijos ne pelno siekianti organizacija „El Mundo de Alycia“, minėdama Tarptautinę smurto prieš moteris eliminacijos dieną. Organizacijos atstovai taip pat atskleidė, kad Bertolučio veiksmai neturėjo jam jokių skaudesnių pasėkmių. Jie taip pat iškėlė klausimą, kaip įmanoma, kad tokia rimta byla nesulaukė didesnio dėmėsio ir rimtesnės reakcijos iš visuomenės.

Nelygybės tarp lyčių ir seksualinio priekabiavimo problema Holivude išlieka didžiulė. Kai filmas „Paskutinis tango Paryžiuje“ buvo išleistas, jis buvo laikomas kontraversišku dėl savo grafiškumo ir jo rodymas Jungtinėse Valstijose buvo apribotas. Tačiau kritikai ir dauguma Holivudo atstovų filmą gyrė ir pritraukė jam nemažai dėmėsio, o M. Brando ir režisierius Bertolučis netgi buvo nominuoti Oskarams. Aktorė M. Šneider guodėsi, kad jai buvo sunku ištverti netikėtą šlovę ir intensyvų publikos dėmėsį po šio filmo. Ji teigė, kad tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios ji ėmė vartoti narkotikus ir netgi bandė nusižudyti. „Marlonas vėliau prisipažino, kad jis taip pat jautėsi manipuliuojamas, o jis – Marlonas Brando. Galite įsivaizduoti, kaip jaučiausi aš,“ 2007-aisiais sakė aktorė.

Prieš mirtį, Schneider prakalbo apie šią sceną interviu su „Daily Mail“ metu ir sakė, „Jaučiausi pažeminta, ir tiesą sakant, šiek tiek išprievartauta tiek Marlono tiek Bertolucci. Po filmavimo Marlonas manęs neatsiprašė. Ačiū Dievui filmavimas buvo tik vienas.“

Žinomas Lietuvos kino apžvalgininkas besislepiantis po pseudonimu Telemanas taip pakomentavo šią žinią:

„Apsivalyti reikia. Kaip kad lietuviai po truputį pradeda kolaborantus nebevadinti geriausiais poetais ar kūrėjais istorijoje, taip ir Holivudas pagaliau ištraukia didžiausias šlykštynes į paviršių.

Marlono Brando garbinimas visad buvo slidus reikalas, nes jo, buvo žiauriai faina, kai jis su visais elgdavosi kaip paskutinis šiknius ir neišmokdavo savo dialogų, nu nes galiausiai vis tiek jis buvo nuostabus aktorius. O dabar gi paaiškėjo, kad jis su Bernardo Bertolucci neįspėjo Last Tango in Paris aktorės apie prievartavimo sceną, ir dabar jiedu susilaukia būtent tokios reakcijos, kokios ir turėtų susilaukti.

Jiedu yra atmatos, kokių reta, ir kuo greičiau visi tai pripažins, tuo visiems bus lengviau judėt į priekį.”

Taip pat skaitykite: Lietuvio montuotas „Netflix“ filmas – lyg sugrįžimas į 90-uosius

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: